Keturkojės žuvys – evoliucinis tiltas tarp žuvies ir sausumos gyvūno

Publikuota: 2008 m. spalio 17 d. penktadienis

Žuvys
Vos prieš kelis metus atrastos „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šių gyvūnų protėvius – keturkojų žuvų rūšį.

Šie gyvūnai gyveno Žemėje prieš beveik 375 mln. metų. „Tiktaalik roseae“ buvo apie 2,7 m ilgio grobuonis, turintis aštrius dantis, plokščią kūną, o jo galva priminė šiuolaikinio krokodilo kaukolę, praneša sciencedaily.com.

Šio gyvūno anatomija ir spėjamas gyvenimo būdas yra pirmasis evoliucinis tiltas, jungiantis žuvis ir sausumoje gyvenančius gyvūnus. „Tiktaalikas“ turi primityvų, žuvims būdingą žandikaulį, pelekus ir žvynus, tačiau kaukolė, kaklas, šonkauliai ir galūnių dalys labiau primena vėliau atsiradusių keturkojų sausumos gyvūnų sandarą.

Naujausiame „Nature“ žurnalo numeryje pasirodė naujausi „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimų rezultatai. Jie parodo, kad „Tiktaalikas“ turėjo pakitusią kaukolės struktūrą, kuri leido gyvūnui prisitaikyti judėti ir kvėpuoti sausumoje.

„Anksčiau manėme, kad tokie kaukolės ir kaklo srities pokyčiai įvyko pakankamai greitai. Mums trūko informacijos apie pereinamąsias tokio tipo gyvūnų rūšis. “Tiktaalikas„ puikiai užpildo šią morfologinę spragą. Jo anatomijoje mes matome individualių pereinamųjų pokyčių pėdsakus“, – sakė studijos autorius Neilas Shubinas iš Čikagos universiteto.

Pokyčiai „Tiktaaliko“ anatomijoje yra susiję su jo gyvenamos aplinkos pokyčiais. Giliame vandenyje gyvenančios žuvys gali laisvai judėti trimatėje erdvėje ir lengvai pasukti visą kūną grobio link. Laisvai judantis kaklas patogesnis sekliuose vandenyse ar sausumoje gyvenantiems gyvūnams, nes jų kūno judesiai labiau riboti. Iki „Tiktaaliko“ tokio kaklo nepavyko aptikti nė vienoje ankstesnėje žuvų rūšyje.

Kitas svarbus pokytis matomas „Tiktaaliko“ anatomijoje – hyomandibulos mažėjimas. Tai kaulas, atsakingas už žuvies kaukolės judesius, susijusius su povandeniniu kvėpavimu bei maitinimusi. Žinduolių rūšyse šis kaulas tapo vidinės ausies kauleliu.

„Tiktaaliko“ hyomandibula yra kur kas mažesnė nei ankstesnių žuvų kaukolėse. Tai rodo, kad šie gyvūnai, gyvendami sekliuose vandenyse, tapo mažiau priklausomi nuo kvėpavimo per žiaunas„, – aiškino kitas studijos autorius Jasonas Downsas.

Pirmą kartą apie “Tiktaalik roseae„ fosilijos atradimą mokslininkai pranešė 2006 metais. Fosilija buvo rasta Elesmero saloje, šiaurinėje Kanados dalyje, kuri nuo Šiaurės ašigalio nutolusi vos apie 750 km. Tiesa, prieš beveik 375 mln. metų ši vieta buvo subtropinėje klimato zonoje.

 

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »