Kiek gigabaitų pakaktų, norint sukurti žmogų?

Publikuota: 2014 m. liepos 7 d. pirmadienis

Kiek informacijos slypi žmogaus organizme? Ne tiek jau ir daug: visam vieno žmogaus genetiniam kodui išsaugoti pakaktų vos 1,5 Gb. Tik tiek?

Žinoma, mūsų kūnas sudarytas iš daugybės ląstelių (apie 40 trln.). Kiekvienoje iš jų – po 1,5 Gb genetinės informacijos. Vadinasi, viename asmenyje yra apie 60 zetabaitų (60 ir 21 nuliukas) informacijos. Daug. Vaizdo kanalo „Veritasium“ vedėjas teigia, kad 2020 m. visa Žemėje esanti skaitmeninė informacija sieks ne daugiau kaip 40 zetabaitų. Išeitų, kad sukurtum vieną žmogų, reikia labai daug informacijos?

Vis dėlto viskas gali būti kiek paprasčiau. 99,9 proc. mūsų organizme esančios genetinės informacijos yra absoliučiai identiška kiekvieno Žemėje gyvenančio žmogaus genomui. Unikalūs kiekvienas iš mūsų esame dėl gerokai mažesnio už zetabaitą informacijos kiekio. Unikaliems skirtumams pakaktų mažiau nei 1 megabaito genetinės informacijos.

Štai ir viskas. Nors mūsų kūnuose slypi neįtikėtini 60 zetabaitų informacijos, žmogui sukurti pakaktų vos 1,5 Gb. O individualius mūsų skirtumus lemia juokingas megabaitas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Superkompiuteriai daro atradimus, kurių negali mokslininkai

Praeitų metų gegužę superkompiuteris iš San Jose, Kalifornijoje, per porą valandų perskaitė 100 000 tyrimų. skaityti »

Prisėskite. Patogiai, bet kur ir bet kada

Šiais visuotinio sėdėjimo laikais profesijų, kurių atstovai ant visą darbo dieną praleidžia ant kojų, aktualumas ir poreikis nė kiek ne menkesnis nei prieš dešimtmetį ar kitą. skaityti »

Planšetinis ar nešiojamasis kompiuteris? Ką ir kodėl verta rinktis?

Planšetiniai kompiuteriai tapo itin populiarūs, kadangi jie yra paprasti naudoti, labai lengvi, jų baterijos tarnauja ilgai ir be to, planšetes galima naudoti įvairiems darbams. Bet dažnam žmogui iškyla klausimas – ar tikrai planšetė pilnai gali pakeisti nešiojamąjį kompiuterį? skaityti »

Sukurtas drugys gelbės nukentėjusius

Drugiai-kiborgai greitai gali padėti atlikti sudėtingiausias gelbėjimo operacijas, skelbia mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip kontroliuoti vabzdžių raumenis. skaityti »

Kupertino viešbučio „Aloft“ gyventojus aptarnaus robotai

Robotai – darbdavių džiaugsmas ir darbuotojų nelaimė. Kaip žinome, robotika, dirbtinis intelektas ir kitos dar prieš dešimtmetį egzotiškai atrodžiusios temos šiuo metu yra labai aktyviai nagrinėjamos įvairių sričių inžinierių. skaityti »

Įkrauk telefoną šaukdamas! Prietaisas garso bangas paverčia energija

Ar pažįstamas jausmas, kai prireikus kažkur svarbiai paskambinti, miršta jūsų telefono baterija? Nesijaudinkite, kol iš nusivylimo šaukiate ant savo mobiliojo, šis riksmas jums gali labai pasitarnauti. skaityti »

Pristatyta pirmoji pasaulyje prisilietimus fiksuojanti krepšinio aikštelė

Įmonių grupė „Nike“ pristatė pirmąją pasaulyje lietimams jautrią LED krepšinio aikštelę. skaityti »

Magnetai įsijungia į kompiuterių tranzistorių pamainos lenktynes

Sluoksniai nanomagnetų galėtų sumažinti ateities kompiuterių rajumą. skaityti »

Čilės studentai išrado nepavagiamą dviratį

Čilės studentai išrado dviratį, kurį pavogti bus labai keblu, o jei vis dėlto jį ir pavyks nugvelbti, naudos iš tokio dviračio nebus skaityti »

KTU savaitgalį virto tiesioginės transliacijos iš Mėnulio studija

KTU dėstytojai Kęstutis Valinčius ir Mindaugas Jančiukas 2014 rugpjūčio 9-10 naktimis universiteto sieną pavertė tiesioginės transliacijos iš Mėnulio ekranu. skaityti »