Mokslininkai nustatė, jog pokštas, kad „laimė ne piniguose, o jų kiekyje“, iš tikrųjų yra tiesa.
Mokslininkai nustatė, jog pokštas, kad „laimė ne piniguose, o jų kiekyje“, iš tikrųjų yra tiesa. Pinigai gali padaryti žmogų laimingą, tačiau laimės pojūtis ir būsena taip pat turi ribas.
Neturtingam žmogui pajamų padidėjimas suteikia galimybę lengviau gyventi, o su lengvesniu gyvenimu ateina ir dvasinis atsipalaidavimas bei komfortas. Tačiau tam tikrame „turtingumo lygmenyje“ pinigai nebeteikia nei laimės, nei džiaugsmo.
Tas taip vadinamas „turtingumo lygmuo“ yra paskaičiuotas pakankamai tiksliai: statistiniam amerikiečiui laimę suteikia metinės 100 tūkstančių dolerių pajamos. Žmogus, kuris per metus uždirba apie 20 tūkstančių dolerių, gaudamas penkiskart daugiau, bus labai laimingas ir viskuo apsirūpinęs. Jei pajamos didesnės – laimės pojūtis yra mažesnis, rašo lady.mail.ru.
Kitaip sakant, milijonierius pagal savo dvasine savijauta ir laimės pojūčiu niekuo nesiskiria nuo multimilijonieriaus arba milijardieriaus, arba nuo to žmogaus, kuris per metus gauna kelis šimtus tūkstančių dolerių.
Pinigai „atneša“ laimę tik tada, kai žmogus yra neturtingas. Jei žmogus yra pasiturintis, jis visada kartos, jog laimė – ne piniguose ir net ne jų kiekyje. Laimė – tai kažkas, ko negalima nusipirkti. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai netiesa. Laimės pojūtis yra perkamas ir kainuoja jis visai nedaug.
Kai kukliai gyvenęs žmogus gauna tiek pinigų, kad gali patenkinti visus savo poreikius, kuriuos turėjo kai pinigų stigo – jis pajunta visišką komfortą ir dvasinę ramybę, nes nebereikia sukti galvos dėl saugaus ir sotaus rytojaus. Tai ir yra savotiška laimė – pasitenkinimas. Kai visi poreikiai yra patenkinti, likusi pinigų gausa malonumo nebeteikia, nes lėšų švaistymas yra betikslis.
Mokslininkus taip pat nustebino ir kita tendencija – jie apklausė jaunus žmones, kurie dar tik kilo karjeros laiptais, kokia yra jų dvasinė būsena. Vėliau tas pats klausimas buvo pateiktas po to, kai jaunuoliai virto turtingais dėdėmis ir tetomis. Po kelių ar keliasdešimt metų paaiškėjo, jog tie, kurie karjeros pradžioje jautėsi gerai ir užtikrintai, džiaugėsi gyvenimu ir nesiskundė savo dvasine būsena, pasiekė gyvenime daug daugiau nei jų nepatenkinti ir niurnantys draugai.
Tyrėjai priėjo prie išvados, kad turtingi netampa laimingesni, tačiau laimingi tampa turtingais daug greičiau ir sėkmingiau, nei jų nelaimingi ir prislėgti kolegos. Pasirodo, jog pinigai ir laimė yra susiję ir net labai, tačiau visai ne taip, kaip moko liaudies išmintis, sakydama „ne piniguose laimė“.
Praktinis viso to paaiškinimas yra toks – laimingi ir gyvenimu patenkinti žmonės moka tiksliai nusistatyti gyvenimo prioritetus ir tikslus. Pinigai – ne pats geriausias tikslas, ir jis neturėtų būti žmonių taikiklyje. Tiems, kas nori būti turtingais ir laimingais, reikėtų pasirūpinti tuo, kad pirmoje tikslų vietoje būtų tai, ką naudingo veikti gyvenime ir kaip produktyviai panaudoti savo gebėjimus, žinias ir palankias progas.
Tačiau, kaip teigia mokslininkai, pinigai nėra vienintelis laimės šaltinis. Pagal suteikiamą gyvenimui pilnatvę, šeima žmogaus gyvenime yra tokia pat svarbi kaip ir pinigai.
Anglų psichologai yra paskaičiavę, jog sėkmingoje santuokoje esančių asmenų metinės pajamos gali padidėti net 60 tūkstančių svarų. Tai paaiškinama harmonija ir gerais santykiais. Puikią atmosferą turintys ir viskuo patenkinti šeimoje žmonės yra produktyvesni darbe, kūrybingesni ir turi daugiau energijos bei ryžto siekti karjeros ir pinigų.
Tiesa, tokia šeimyninė „laimė“ yra naudinga ne visiems. Mičigano universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad ištekėjusios moters gyvenime per savaitę atsiranda 7 papildomos valandos namų ruošos darbų. Tuo tarpu vyrams palengvėja – po vedybų jie namų ruošai skiria visa valanda mažiau.
Tačiau, kaip rodo gyvenimiška patirtis, ne tik pinigai ar sėkmingos vedybos gali padaryti žmones laimingais. Kartais laimei reikia tiek nedaug – kito nelaimės.
„Ko žmogui reikia iki pilnos laimės? – Visai nedaug. Svarbiausia, kad kiti turėtų mažiau ir būtų nelaimingesni“. Šis žiaurus pokštas yra įrodytas psichologiniais eksperimentais.
Prieš kelerius metus amerikiečių mokslininkai paprašė tiriamuosius studentus įsivaizduoti dvi skirtingas situacijas: „Įsivaizduokite, jog jūs baigėte universitetą ir jums pasiūlo darbą su užmokesčiu 40 tūkstančių dolerių per metus, bet jūs turėsite gyventi miestelyje, kuriame visi žmonės gauna tik po 20 tūkstančių per metus. Bet yra ir kitas pasiūlymas – metinis atlyginimas – 50 tūkstančių dolerių, bet miestelio gyventojai uždirba po 100 tūkstančių per metus. Kurį variantą renkatės?“
Nors antrasis pasiūlymas finansiškai naudingesnis, dauguma studentų pasirinko pirmąjį variantą. Tai rodo, jog dvasinė gerovė ir laimė gali priklausyti ne tik nuo pinigų kiekio, bet ir nuo to, kokią visuomeninę padėtį lyginant su kitais užima žmogus.
Visa tai rodo, kad laimė kainuoja ne taip jau ir daug. Ir matuojama ji ne tik pinigais, nors jos kainą ir galima nustatyti.