Kiek laiko truktų kritimas per Žemę?

Publikuota: 2015 m. kovo 27 d. penktadienis

Tarkime, iškasėte tunelį per Žemės centrą ir šokote į jį. Kiek laiko prabėgs, kol pasieksite kitą planetos pusę? Šią klasikinę užduotį ne vieną dešimtmetį sprendžia fizikos studentai. Žinomas ir atsakymas: 42 minutės, 12 sekundžių. Tačiau kanadietis Alexanderis Klotzas, McGillo universiteto Montrealyje studentas, su šia aksioma nesutiko ir ir nutarė atlikti savus, realistiškesnius skaičiavimus. Dažniausiai neatsižvelgiama į faktą, kad Žemės tankis nėra vienodas: plutos ir mantijos tankis mažesnis nei branduolio. Klasikinis skaičiavimas remiasi įsivaizdavimu, kad Žemės tankis vienodas, kaip biliardo kamuolio, 5500 kg/m³. Klotzas gi rėmėsi tikslesniais, seisminiais matavimais gautais planetos tankio duomenimis. Jo skaičiavimų pagrindas buvo Žemės modelio PREM (Preliminary Reference Earth model) duomenys, kuriuose atsižvelgiama į planetos vidinės sandaros ypatybes.

Pradiniai duomenys: atstumas nuo Žemės centro iki paviršiaus – 6371 km, Žemės tankis paviršiuje <1000 kg/m³, o branduolio centre – 13 000 kg/m³. Skaičiavimuose naudojama Niutono teorema, skelbianti, kad planetos centre gravitacijos nėra, t.y. lygi nuliui. Dar panaudotos svyravimo lygtys ir atsižvelgiama į gravitacijos dėsnius. Žinoma, kad pralėkęs Žemės centrą, kūnas kris toliau – į kitą tunelio pusę, o pasiekęs priešingą planetos kraštą, ims kristi atgal. tai yra, kalbama apie grįžtamąjį judėjimą tuneliu: kūnas judės kaip švytuoklė, pirmyn ir atgal. Remdamasis surinktais duomenimis, Klotzas suskaičiavo, kad kūnas Žemės diametrą įveiks per 38 minutes ir 11 sekundžių. Savo skaičiavimus studentas paskelbė The American Journal of Physics žurnale.

Taip pat neseniai paaiškėjo nauji vidinės Žemės sandaros duomenys. Jutos universiteto mokslininkai paskelbė apie iki šiol nežinotą vidinį planetos sluoksnį: jis yra apatinės mantijos dalis, kur uolienos triskart kietesnės, ir kur ilsisi plokštės, prieš milijonus metų buvusios Žemės paviršiuje. Mokslininkų nuomone, šis procesas vyksta taip: okeanų plokštės susiduria su kontinentinėmis prie Čilės, Peru, Meksikos, Aliaskos, Kamčiatkos, Japonijos ir Indonezijos krantų. Susidūrimo vietoje okeaninės plokštės kraštas išlinksta, palenda po kontinentine, sukeldama žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus. Pamažu plokštės vis giliau panyra į mantiją, veikiančią it konvejerio juosta. Uolienos leidimasis itin lėtas: vidutiniškai tai užtrunka 300 milijonų metų.

„Žemė, nelyginant svogūnas, turi daugybę sluoksnių, – aiškina vienas iš tyrimo autorių Lowellas Miyagi'is, geologijos ir geofizikos katedros docentas. – Dauguma jų apibūdinami vienais ar kitais juos sudarančiais mineralais. Naujo mūsų atrasto Žemės sluoksnio ypatybė yra ne mineralinė sudėtis, o neįprastas tvirtumas“. Atradimą atliko universiteto mokslininkai universiteto laboratorijoje, tirdami mineralų tankį.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Italijoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus

Visai netrukus Romoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus (angl. VideoGameMuseum, ViGaMus). skaityti »

Robotai varžosi savo „olimpinėse“ žaidynėse

Nors Londonas ir šeimininkavo šių metų vasaros olimpinėse žaidynėse, Bristolis yra ta vieta, kurioje turėtum dabar būti, jei esi sportiškas robotukas. skaityti »

Ko socialiniai žaidimai gali išmokyti senuosius žaidimų kūrėjus?

Šią savaitę sukanka lygiai 40 metų nuo to, kai pasaulį išvydo pirmasis kompiuterinis žaidimas „Odyssey”. Televizijos kompanija „Magnafox” sukūrė jį remdamasi patentuota kariuomenės saugumo technologija. skaityti »

Buvusi „Motorola“ darbuotoja nuteista už informacijos nutekinimą

Buvusi „Motorola“ programuotoja Hanjuan Jin, perdavusi konfidencialią informaciją kinų bendrovei, JAV nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme. skaityti »

Medicinos ateitis – genomika

Genomika padeda išspręsti daugybę medicinos problemų, kurios iki šiol buvo laikomos neišsprendžiamomis ar mažų mažiausiai sudėtingomis. skaityti »

„Google“ užpatentavo „išmaniąsias" pirštines

„Google“ įregistravo specialią pirštinę, turinčią gausybę integruotos elektronikos, įskaitant vaizdo kameras ties pirštų galiukais, kompasą, giroskopus, akselerometrus ir kitokius judesio detektorius. skaityti »

Žaisk ir daryk gera su „Gramble“

Pramogauti ir tuo pačiu metu daryti gera per labdaringas organizacijas tapo nauja socialinės žaidimų platformos „Gramble” tendencija. „Gramble” nauja socialinių žaidimų koncepcija jungia linksminimąsi su gerais tikslais, tokiu būdu vartotojai įtraukiami į globalią aukojimo sistemą. Naujasis socialinis žaidimų projektas šį rudenį startuos Hagoje, Nyderlanduose. skaityti »

Sukurta nanomagnetų technologija vėžio ląstelėms kraujyje tirti

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje. skaityti »

Oksfordo universiteto spaustuvė žaidimais pavertė klasikines noveles

Oksfordo universiteto spaustuvė paskelbė sudariusi partnerystę su žaidimų vystymo kompanija „Secret Builders”, siekiant patobulinti spaustuvės iniciatyvą „50 Great Reads Before 15“ (angl. 50 didžių skaitinių iki 15 metų). Ši partnerystė rūpinsis naujos kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų, transformuosiančių klasikines anglų noveles, kaip „Alisa stebuklų šalyje”, „Makbetas” į interaktyvią vaikų ir paauglių iki 15 metų mokymo sistemą, kūrimu. skaityti »

Lingvistai: lietuvių kalba kilusi iš Turkijos

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. skaityti »