Išgirdęs šią žinią Haris Poteris turėtų gerokai sunerimti. Kinijos mokslininkų komanda atrado būdą, leidžiantį nematomą apsiaustą padaryti matomu. Kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame naujausiame žurnalo „Optics Express“ numeryje, tam tikros medžiagos leistų pamatyti nematomais tapusius objektus.
„Nematomų medžiagų kūrimas yra svarbi mokslinė sritis, nes tokios medžiagos gali padėti išlikti priešiškoje aplinkoje“, – pasakoja Huanjangas Čenas (Huanyang Chen) iš Šanchajaus Jiao Tong universiteto. Jis ir jo kolegos pasiūlė teorinį antiapsiausto modelį, kuris iš dalies panaikintų nematomo apsiausto poveikį.
Jeigu tokie teiginiai jums primena fantastinių filmų pasaulį – tai visiškai normalu. Nuo pat 1933 m., kai ekranuose pasirodė klasika tapęs „Nematomas žmogaus“, iki šių dienų Hario Poterio nuotykių idėja apie nematomumą nuolat kaitino filmų kūrėjų kraują. Pastaraisiais metais mokslininkai, naudodami metamedžiagų technologijas, šias Holivudo fantazijas gerokai priartino prie realybės.
Tokios medžiagos gali pasižymėti nematomumu dėl neįprastos sąveikos su šviesa. Kaip žinia, bet kuri medžiaga vienaip ar kitaip sąveikauja su į ją krintančiais spinduliais: juos gali išsklaidyti, atspindėti ar sugerti. Mes matome medžiagų ar dangų spalvas, nes jos nevienodai sąveikauja su šviesa. Tačiau tam tikros medžiagos sugeba šviesą užlenkti taip, kad ši tiesiog visiškai aplenkia tokia danga padengtą objektą. 2006 m. Djuko universiteto mokslininkai parodė, kad objektas, pagamintas iš metamedžiagos, mikrobangų diapazone tampa dalinai nematomas.
Skamba intriguojančiai? Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Kol kas mokslininkai nematomumo reiškiniu gali džiaugtis laboratorijoje naudodami tik labai siaurą šviesos bangos ilgių diapazoną. Dar niekam nepavyko tapti nematomu žmogaus akiai. Pasiekti šį tikslą – sudėtingas uždavinys.
Tuo labiau, kad dar vienas keblumas iškyla, kai imame nagrinėti visiškai nematomo apsiausto modelį. Pasirodo, jog toks apsiaustas, nepraleidžiantis nė trupučio šviesos, neleistų jį apsivilkusiam žmogui nieko matyti. Kitaip tariant, nematomas žmogus taptų aklas – regis, apie tai Hario Poterio kūrėja nepagalvojo.
Tačiau H. Čenas ir jo kolegos sugalvojo būdą, kaip iš dalies panaikinti šį nematomo apsiausto reiškinį. Jų sukurto antiapsiausto medžiagos optinės savybės tiksliai atitiktų apsiausto optines savybes (kitaip tariant, antiapsiaustas būtų pagamintas iš medžiagos, pasižyminčios neigiamu lūžio rodikliu, o apsiaustas iš medžiagos, pasižyminčios teigiamu).
Kai nematomas apsiaustas užlenktų į stebėtoją krentančią šviesą, bet kuri apsiausto vieta, susilietusi su antiapsiaustu, taptų matoma. Tai leistų nematomajam stebėtojui labai paprastai išvysti tai, kas dedasi išorėje: užtektų dalį antiapsiausto suliesti su bet kuria apsiausto vieta, ir visas pasaulis – kaip ant delno.
„Su antiapsiaustu Haris Poteris galėtų drąsiai žvalgytis aplink, – juokauja mokslininkas. – Aišku, jeigu tik to panorėtų“. H. Čenas tyrimus atliko kartu su kolegomis iš minėtojo Šanchajaus Jiao Tong bei Honkongo mokslo ir technologijos universitetų.