„Klimato pabėgėlius“ priglaus plaukiojantys miestai

Publikuota: 2008 m. liepos 5 d. šeštadienis

Maliarijos paplitimas pasaulyje
Prognozuojama, kad dėl šiltėjančio klimato Pasaulinio vandenyno lygis iki šio amžiaus pabaigos gali padidėti net iki 1,5 m. Nuo katastrofiškų pasekmių žemumų gyventojus galėtų išgelbėti plaukiojantys miestai.

Žymaus belgų architekto Vincento Callebauto suprojektuoti plaukiojantys miestai iš pirmo žvilgsnio labiau primena į vandenį įmestus plastikinius sodo krėslus. Tačiau pirmasis įspūdis pamačius tokias nuotraukas klaidingas: viename pagal „Vandens lelijos miesto“ (Lilypad City) projektą pastatytame mieste galėtų gyventi 50 tūkstančių žmonių.

Tokie plaukiojantys miestai laisvai plaukiotų po Pasaulinį vandenyną, patys apsirūpindami energija, vandeniu ir kitais autonominiam gyvenimui būtinais ištekliais, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Pasak jo, tokie miestai galėtų priglobti žmones, kuriems dėl sparčiai kylančio jūros lygio, kurį lemia šiltėjantis klimatas, iškiltų tiesioginis pavojus. Iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis gali pakilti apie 1 metrą, o tai sukeltų rimtą pavojų šalia vandenynų esantiems miestams, įskaitant Tokiją, Londoną ir Niujorką.

„Lilypad City“ projektas tokiems „klimato pabėgėliams“ siūlo tiesiogine prasme tapti pasaulio piliečiais ir apsigyventi po Pasaulinį vandenyną plaukiojančiose dirbtinėse salose. Tokie plaukiojantys miestai bus visiškai autonomiški. Jų centrinėje dalyje bus ežerai, kurie surinks ir išvalys lietaus vandenį. Kiekviename mieste bus pastatytos kelios atskiros prieplaukos laivams švartuotis, o dirbtiniai kalnai paįvairins peizažą.

Energiją miestui tieks įvairūs atsinaujinantys šaltiniai – kalnų šlaituose įrengti saulės elementai, vėjo turbinos ir bangų energijos elektrinė. Projekto rengėjų teigimu toks miestas pasigamins daugiau energijos, nei reikės jo gyventojams, neišmes į atmosferą „šiltnamio dujų“ ir visiškai perdirbs visas atliekas.

Plaukiojančių miestų architektas V. Callebautas teigia norintis sukurti miestą, kuriame būtų pasiekta žmonių ir gamtos harmonija. „Kai kurios valstybės išleidžia milijardus, stiprindamos savo dambas ir pakrantes. Tačiau “Vandens lelijos„ projektas siūlo ilgalaikį kylančios jūros problemos sprendimo būdą.“

Pasak architekto, plaukiojantis miestas – ambicingas projektas. Jame nėra vietos nei keliams, nei automobiliams, visą salą dengia kabančiuose soduose augantys medžiai ir kita augmenija.

„Manau, kad siekis suteikti pastogę milijonams dėl klimato kaitos be namų likusių žmonių bus vienas didžiausių XXI a. iššūkių“, – tvirtina architektas.

Kiek kainuotų tokių plaukiojančių miestų statyba ir kokie būtų gyvenimo juose kaštai, neskelbiama, pastebi dienraštis.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertų teigimu jūros lygis kyla dėl pasaulinio atšilimo sukelto ledynų tirpimo.

Jei jis padidėtų 50 centimetrų, daugelyje pasaulio regionų pasikeistų kranto linija, pradingų paplūdimiai. Kai kuriose salose – Kiribatyje, Tuvalu, Maldyvuose – didžiausias aukštis virš jūros lygio tėra vos 2 – 3 metrai. Žemumose prie jūros gyvena dešimtys milijonų žmonių, didžiausias pavojus dėl kylančio jūros lygio gresia Pakistano, Indijos, Bangladešo, Mianmaro ir Šri Lankos pakrančių gyventojams.

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »