Kodėl „geriečiai“ dėvi baltą spalvą?

Publikuota: 2009 m. lapkričio 11 d. trečiadienis

Baltasis povas

Balta ir juoda spalvos moralinę prasmę įgijo gerokai anksčiau, nei žmoniją paveikė šiuolaikinė „Holivudinė“ kultūra. Išties kai kurie mokslininkai mano, jog šiandieninis pasąmoninis tamsių ir nuodėmingų polinkių suvokimas savo šaknimis siejasi su iš praeities atkeliavusia nešvaros ir infekcijų baime.

Du Virdžinijos universiteto (JAV) psichologai Gary D. Sherman'as ir Gerald'as L. Clore'as nutarė šią provokuojančią idėją ištirti laboratorinėmis sąlygomis. Jų tikslas buvo nustatyti, ar šios metaforos reiškia ne daugiau nei paprastą retorinį susiejimą, ar įkūnija gilią moralinę prasmę. Pradžioje jie nutarė išanalizuoti sąsajas tarp baltos spalvos ir dorybės bei tarp juodos spalvos ir nuodėmės.

Eksperimentams psichologai adaptavo dar ketvirtajame dešimtmetyje sukurtą Stropo testą, pagal kurį analizei pasitelkiamas žmogaus reakcijos laikas. Testo metu spalvas reiškiantys žodžiai atspausdinami kitokios spalvos tekstu – pavyzdžiui, žodis „mėlyna“ gali būti geltonomis raidėmis. Teste dalyvaujantis asmuo privalo greitai pasakyti matomą spalvą, o ne žodžio prasmę. Užduotis nėra lengva, kadangi mūsų sąmonė nori perskaityti žodį, o ilga reakcijos trukmė laikoma kognityvinio konflikto arba disonanso požymiu.

D. Sherman'o ir G. Clore’o adaptuotoje eksperimento versijoje savanoriai asmenys turėjo perskaityti ne spalvų pavadinimus, o stiprias moralines reakcijas sukeliančius žodžius: pavyzdžiui, godumas ir kilnumas. Kai kurie žodžiai buvo atspausdinti juodu tekstu, kai kurie – baltu. Demonstravimo metu jie akimirksniui blykstelėdavo ekrane. Pagal originalią Stropo testo versiją, greitas reakcijos laikas būdavo siejamas su tam tikra sąmonės „automatika“ ir natūralumu; delsimas buvo laikomas sąvokų sąsajos nebuvimo požymiu. Mokslininkai norėjo išbandyti, ar subjektai automatiškai susieja amoralumą su juodumu (t. y. juodu tekstu), o dorumą – su baltumu. Didelis teksto rodymo greitis turėjo eliminuoti galimai melagingus „parodymus“. Ir išties – kai geras savybes reiškiantys žodžiai buvo atspausdinti balta spalva, o blogas – juoda, reakcijos laikas buvo daug trumpesnis, nei spalvas apkeitus vieną su kita. Lygiai taip pat, kaip mes pasąmoningai „žinome“, jog citrina yra geltona, mes akimirksniu skiriame, jog blogis yra tamsus, o gėris yra šviesus. Kodėl gi egzistuoja tokia sudėtinga asociacija? Viena galimybė yra ta, jog metafora yra daug sudėtingesnė, nei mes manome. Ji įkūnija ne tik teisybę ir neteisybę, bet ir tyrumą bei užterštumą.

Pagalvokite apie metaforą „naujai iškritęs sniegas“ – jis ne tik baltas, bet ir pasižymintis savotišku skaistumu, tarsi nuotakos suknelė. Juodumas ne tik ištepa, bet ir palieka dėmes, sugriauna tyrumą. Laikydamiesi tokios prielaidos, psichologai atliko dar vieną eksperimentą, pridėdami moralinio „suterštumo“ pojūtį. Tyrinėtojai kai kuriems savanoriams specialiai paskatindavo mintis apie blogį, prieš tyrimą duodami paskaityti istoriją apie savanaudį ir amoralų teisininką. Gauti rezultatai buvo palyginami su savanoriais, kuriems analogiškai buvo skatinamos „etiškos“ mintys.

Pagal psichologų prielaidą, moraliai „nešvariai“ besijaučiantys žmonės testo metu turėjo greičiau susieti amoralumą su juodumu, ir tai išties pasitvirtino. Negana to, mokslininkai ryšį nustatė pasitelkdami mažiau griežtas moralumo arba amoralumo sąvokas, įskaitant tokius žodžius, kaip dieta, paskalos, pareiga, vakarėliai, pagalba ir taip toliau. Kitaip tariant, žmonės, kuriems buvo sukelta tamsių minčių, blogį siejo ne tik su nusikaltimais ir apgaule, bet ir neatsakingumu, nepatikimumu ir savanaudiškumu.

Šis rezultatas yra gan įtikinamas įrodymas, jog ryšys tarp juodo ir blogio nėra vien tik metafora, prie kurios mes pripratome bėgant metams. Tai greičiau yra gili nešvaros ir infekcijų baimės asociacija, atsiradusi gilioje senovėje. Tačiau D. Sherman'as ir G. Clore'as į šį klausimą norėjo pažvelgti iš dar kitos pusės.  Jie patikrino, ar sąsaja tarp nedorybės ir juodumo tikrai atitinka sąryšį tarp suteršimo ir tyrumo. Šiuo tikslu jie pasitelkė „sąžinės švarumo“ koncepciją, kuri dažnai pasireiškia per asmeninės higienos suvokimą. Mokslininkai padarė prielaidą, jog „savęs išgryninimo poreikis“ gali lemti didesnį asmeninei higienai ir butinei tvarkai palaikyti skirtų produktų pomėgį. Rezultatai buvo vienareikšmiai. Rugpjūčio mėnesį žurnale „Psychological Science“ publikuotame straipsnyje autoriai rašo, jog itin švarai palaikyti skirtus produktus „mėgstantys“ žmonės greičiau susieja moralę su balta spalva, o amoralumą – su juoda. Tačiau rezultatai turi ir išties įdomią smulkmeną: tokia asociacija buvo nustatyta tik porai asmeninės higienos produktų – muilui „Dove“ ir dantų pastai „Crest“. Kiti tokio tipo produktai minėtosios asociacijos nepaskatindavo.

Toks atradimas gali paaiškinti mūsų išankstinius rasinius nusistatymus. Nors mokslininkai netyrė, ar skirtingų rasių žmonės vienodai atlieka Stropo pagrindu sukurtą testą, kitų tipų pasąmoniniams sąryšiams analizuoti skirti tyrimai rodo, jog pasąmoninės sąsajos gali skirtis.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Bepilotės skraidyklės pristatys siuntinius

Bepilotė skraidyklė gali palikti siuntinį net tuomet, kai kliento nėra namuose, pvz., nuskraidindama jį į uždarą kiemą ar į balkoną. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kad berniukai labiau žaidžia, o mergaitės plepa mobiliaisiais

Prieš pat naujuosius mokslo metus tėvai turėtų būti pasirengę, kad jų vaikai gali praleisti dar daugiau laiko internete. Žinojimas, ką jų atžalos veikia internete ir su kokiomis grėsmėmis jos gali susidurti, tėvams padeda apsaugoti sūnus ir dukteris. skaityti »

Traktoriai vietoj šachmatų figūrų

Ispanijos kaimelyje Hinojosa vyko neįprastos šachmatų varžybos, kuriose vietoj šachmatų figūrų buvo naudojami įvairūs traktoriai. skaityti »

Sukurtas pirmas pasaulyje minkštas robotas

Grupę amerikiečių inžinierių aštuonkojis įkvėpė sukurti absoliučiai minkštą robotą. skaityti »

Iš palydovo padarytos nuotraukos padės išaiškinti skurdžiai gyvenamus rajonus

Stanfordo universiteto mokslininkai sugalvojo būdą, kaip naudojantis palydovo padarytomis Žemės nuotraukomis aptikti vargingus rajonus. skaityti »

Bilo Geitso turto vertė rekordiškai išaugo

Turtingiausio pasaulio žmogaus Bilo Geitso turto vertė pasiekė 90 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

Skraidantis robotas tapys paveikslus

Kanados Makgilo universiteto inžinieriai sukūrė skraidančius robotus, kurie geba atvaizduoti paveikslus, naudodami taškų piešimo technologiją. skaityti »

Žiedas, perduodantis mylimojo širdies plakimą

Bendrovė „TheTouch“ sukūrė žiedą „HB Ring“ , leidžiantį pajusti kito žmogaus širdies plakimą. skaityti »

Inovacijų parodoje ir mintimis valdomi įrenginiai, ir virtualios realybės stebuklai

Iki sekmadienio, rugpjūčio 7 d., Vilniaus „Akropolyje“ vyksta išskirtinė inovacijų paroda, kurioje naujausias technologijas ir moderniausius sprendimus vaikams bei jų tėveliams pristato kone tuzinas įmonių ir organizacijų. skaityti »

Pažaiskime su pinigais – finansinės piramidės

JAV ir Europoje vyksta įvairiausių figūrų statymo iš monetų varžybos. skaityti »