Užfiksuotuose kadruose aiškiai matyti, kad pradžioje lašas yra rutuliuko formos, tačiau vos per kelias šimtąsias sekundės dalis suskyla į spiečių mažesnių lašiukų. Pirmiausia vandens sfera įgauna plokštumos pavidalą. Tokiai plokštelei plečiantis ir plonėjant, priešpriešinis oro srautas priverčia ją išsigaubti, ir ji savo forma pradeda priminti apverstą tuščią maišelį. Šis „maišelis“ išsipučia iki tokios ribos, kai vandens paviršiaus įtempimo nebepakanka vientisai formai išlaikyti, ir vanduo suskyla į atskirus gabaliukus.

Iki šiol mokslininkai manė, kad lietaus lašai susidurdavo vienas su kitu ir taip suformuodavo didesnius lašus, o kiti lašai tuo metu išlikdavo maži.  „Kiekvienas lašas pakeliui link Žemės skaidosi individualiai ir nepriklausomai nuo jo kaimynų“, aiškina tyrimo autorius Prancūzijos Aix-Marseille universiteto mokslininkas Emanuelis Vilermoksas (Emmanuel Villermaux).  Tyrimo rezultatai gali padėti analizuojant, kaip formuojasi kritulių struktūra ir kaip tai galima pritaikyti žemės ūkyje. „Labai svarbu žinoti, kaip pasiskirsto skysčio lašeliai. Pavyzdžiui, purškiant pesticidus, daugumos šiandieninių įrenginių išpurškiamas chemikalų debesis atsiduria virš kitų laukų, vos tik pūsteli lengvutis vėjelis“, sako E. Vilermoksas.