Kodėl mes bijome kutenimo?

Publikuota: 2009 m. kovo 2 d. pirmadienis

Juokas
Dėl sukeliamo juoko kartais jautrumas kutenimui būna erzinantis. Kartais kutenimas trukdo mėgautis pedikiūru, masažu ar kitomis procedūromis. Tačiau kodėl mes esame jautrūs kutenimui? Ar tai paveldėta iš protėvių savybė, ar išmoktas socialinis aktas? Ir kodėl mes juokiamės nepaisant patiriamo diskomforto?

Fiziologinis ir socialinis reiškinys

Kai kurios mūsų kūno dalys yra jautresnės negu kitos – pėdos, krūtinė, nugaros apačia, pažastys. Kai kurie mano, kad tai evoliucionuojant įgyta savybė, skirta apsisaugoti nuo smulkių vabzdžių ir kitų netikėtų puolėjų. Esminis žodis čia yra netikėtumas – prisilietimas turi būti netikėtas, kad mums sukeltų juoką. Tyrimai atskleidė, kad prisilietimą fiksuojančios smegenėlės dirba aktyviau, kai prisilietimas būna netikėtas. Jeigu smegenys suvokia artėjant prisilietimą, nervų atsakas bus mažiau intensyvus, todėl mes negalime patys savęs pasikutenti.

Tai, kad juokiamės kutenami greičiausiai lemia socialiniai veiksniai. Kutenimo sukeliamas juokas dar vadinamas gargalesis; šį terminą sugalvojo du psichologai, Arthuras Allinas ir G. Stanley Hallas. Gargalesis dažniausiai įvyksta, kai kutentojas ir kutenamasis yra artimi ir jaukiai vienas su kitu jaučiasi. Vaikas kutenamas savo tėvų, arba žmogus, kutenamas savo partnerio ar artimo draugo, dažniausiai mėgins išvengti tokio puolimo, tačiau tai darydamas juoksis. Tačiau pabandykite įsivaizduoti, kad atsitiktinis žmogus gatvėje arba žmogus su kuriuo neseniai susipažinote bandytų jus pakutenti.
Jūsų atsakas tikriausiai nebūtų juokas – tiesą sakant, tai atrodytų nepadoru ir iškreipta. Taip yra todėl, kad nuo mažens mes išmokome, kad kutenimas socialiai priimtinas tik tarp tų, kuriais pasitikime.

Kas čia juokingo?

Charlesas Darwinas tikėjo, kad kutenimas yra skirtas socialinių ryšių užmezgimui tarp vaiko ir motinos arba tarp partnerių. Bet ar kutenimas tikrai malonus? Nors mes ir juokiamės, kuomet artimas žmogus atlieka šį aktą, kutenimas ne visada teikia pasimėgavimą. Šis diskomfortas verčia mus  pasitraukti nuo žmogaus, tuo tarpu mūsų juokas skatina jį šį veiksmą tęsti. Tačiau jeigu šis procesas mums nemalonus, iš kur kyla juokas?

Yra daug teorijų apie tai, kodėl kutenimas sukelia juoką. Psichiatras Donaldas W. Blackas atrado, kad jautriausios kutenimui kūno vietos susijusios su mūsų refleksais, susiejančiais žaismingas kovas, kylančias vykstant kutenimo procesui su savigynos įgūdžiais. Pasak jo, juokas paverčia aktą saugiu, nežalingu būdu išmokti apsiginti. Dar yra teorijų, teigiančių, kad juokas ar netgi kutenimo laipsnis rodo, kiek mes esame nerimastingi kaip žmonės. Tikima, kad tie, kurie yra labiau nerimastingi, turės labiausiai nekontroliuojamą reakciją į kutenimą.

Tačiau San Diego universiteto atliktas tyrimas metė iššūkį šioms teorijoms. Tyrėjai sukūrė kutenimo mašiną ir tyrė, ar žmonės reaguos taip pat į nežmogiškos kilmės kutenimą. Daugeliui kilo tas pats atsakas – juokas, traukuliai, nepatogumo jausmas. Kitas tyrimas atskleidė, kad žiurkės taip pat kutenamos juokiasi ir tuo remiantis daroma prielaida, kad juokas yra refleksinis, o ne socialinis reiškinys.

Įprastas atsakas į kutenimą gali prasidėti kaip fiziologinis reiškinys į patiriamas grėsmes, tačiau nėra abejonių, kad mums augant jis įgyja socialinę funkciją. Nepaisant fakto, kad kutenimas mus verčia susigūžti, jis turi ir žaismingumo atspalvį. Tačiau, bet kas patyręs vyresnių brolių ar seserų negailestingą kutenimo ataką žino, kad tai ne visada sukelia žaismingus jausmus.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »