Kodėl tukanai turi didžiulius snapus?

Publikuota: 2009 m. liepos 27 d. pirmadienis

Gervių pulkas

Gal tukanams didelis snapas reikalingas vaisiams nulupti, partneriams privilioti, plėšrūnams atbaidyti arba kam nors visiškai skirtingo? Pasirodo, snapas skirtas ne tik maistui apdoroti – juo paukštis atsikrato perteklinės šilumos, kai jo kūnas per daug įšyla, teigia atlikto tyrimo autoriai.
Šis atradimas taip pat gali paaiškinti, kodėl kai kurie dinozaurai turėjo panašius kūno „atributus“. Daugiau kaip šimtmetį biologai laužė galvas, kodėl tukanų snapai yra tokio „monstriško“ dydžio ir tokios spalvų įvairovės. Darvinas buvo iškėlęs teoriją, kad jie skirti priešingos lyties partneriams privilioti. Kiti teigė, kad tai yra savotiški įrankiai vaisiams nulupti, teritorijai saugoti skirti ginklai arba vizualinis perspėjimas potencialiems priešams. Tuo tarpu Kanados Brock universiteto mokslininkas
Glenas Tatersalas (Glenn Tattersall) kartu su savo kolegomis iškėlė mintį, kad snapas atliko visiškai kitokią funkciją.


Šilumos spinduliavimas

Kaip ir bet kuris kitas šiltakraujis gyvūnas, tukanas turi išleisti iš savęs perteklinę kūno šilumą. Žmonėms šis procesas pasireiškia prakaitavimu; šunys tai daro lekuodami. Mokslininkai spėjo, kad „didelis termiškai neizoliuotas kūno priedas kartu su savo sudėtingu paviršinių kraujagyslių tinklu gali būti svarbus įrankis, leidžiantis tukanams atvėsti“, sako G. Tatersalas.

Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkai vienodais laiko tarpais infraraudonaisiais fotoaparatais fotografavo nelaisvėje gyvenančius tukanus. Infraraudonosiose nuotraukose šiltos kūno vietos vaizduojamos šviesiais, o vėsios – tamsiais regionais. Pasirodė, kad karštoje aplinkoje tukanų snapai švytėdavo nuo spinduliuojamos šilumos – jais tekėdavo karštas kraujas. Vėsesnėse temperatūrose snapai patamsėdavo, kadangi susiplnėdavo kraujo tiekimas į šią kūno dalį.

Kol kas neaišku, ar kitos paukščių rūšys taip pat naudoja savo snapus šilumos pertekliumi atsikratyti, teigia studijos bendraautorius Brazilijos San Paulo valstybinio universiteto mokslininkas Denis Andrade. „Antys ir žasys, panašu, naudojas tuo pačiu principu, tačiau ne tokiu laipsniu kaip tukanai“, spėlioja tyrinėtojas.

Sąsaja su dinozaurais?

Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo daromos prielaidos, kad kai kurie dinozaurai savo kūnuose taip pat turėjo natūralius šilumos spinduliuotuvus. Pavyzdžiui, šiuo metu paleontologijos ekspertai intensyviai diskutuoja apie triceratopsų galvos papuošalų ir stegozaurų nugaros plokštelių paskirtį. Kai kurie ekspertai teigia, kad jų paskirtis buvo kūnui aušinti, kiti teigia, kad tai buvo gynybiniai, demonstraciniai, ar netgi savotiški tarprūšinės identifikacijos elementai. Norėdami sustiprinti savo teiginius apie šiuos vėsinimo mechanizmus, mokslininkai turėtų įrodyti, kad minėti dinozaurai galėjo kontroliuoti kraujo tekėjimą per įvairius puošnius kaulinius kūno ornamentus, sako G. Tatersalas. Kai kurie žymiausi pasaulio paleontologai tai jau yra bandę įrodinėti, tačiau iki šiol nesėkmingai.

Kalifornijos Berkeley universiteto (JAV) paleontologas Kevinas Padianas (Kevin Padian) sutinka su tokiais teiginiais ir papildo, kad „dauguma stuburinių gyvūnų naudojamų temperatūros valdymo aksesuarų, pradedant driežais, baigiant drambliais, susiję su jų elgsenos modeliais: pavyzdžiui, antilopė temperatūrai sumažint inusisuka nuo saulės; lygiai taip pat elgiamės ir mes. Tačiau negalėdami tiesiogiai stebėti šių išnykusių dinozaurų, mes negalime įvertinti, kaip jie naudojosi savo pačių kūnais, jau nekalbant apie įvairiausių keistų struktūrų paskirtį“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »