Kodėl uraganas „Sendi“ toks didelis?

Publikuota: 2012 m. spalio 29 d. pirmadienis

Pasaulio žiniasklaida sunerimusi seka įvykius Rytinėje JAV pakrantėje, prie kurios priartėjo istoriniu tituluojamas uraganas „Sendi“. Rytinės pakrantės didmiesčiuose saugumo sumetimais sustabdytos transporto linijos (metro, autobusai), milijonai moksleivių pirmadienį neišėjo į mokyklas ir liko namie. Sinoptikai prognozuoja, kad antradienio naktį (spalio 30 d.) arba antradienį audros „Sendi“ atnešti uraganiniai vėjai ir debesys nuklos trečdalį JAV teritorijos. Kodėl „Frankenštormas“ toks didelis?

JAV Nacionalinio uraganų centro (National Hurricane Center, NHC) duomenimis, sekmadienio vakarą „Sendi“ uraganinės galios vėjai šėlo 280 km spinduliu nuo uragano epicentro, o tropinės audros galingumo vėjai – net 835 km spinduliu nuo uragano epicentro. Dydžio prasme, „Sendi“ yra antras istorijoje uraganas po 2001 m. siautėjusios „Olgos“ (ši savo kelyje viską siaubė 965 km skersmeniu). Kaip audrai pavyko taip išaugti?

„Pagrindinė priežastis – „Sendi“ iš tropinio ciklono virsta ekstratropiniu ciklonu, – aiškina Atmosferinių tyrimų universitetinės korporacijos Bolderyje (Koloradas, JAV) mokslininkas Chrisas Deivisas (Chris Davis). – Ekstratropiniai ciklonai yra tokie, kurie siaučia už tropinių platumų. Paprastai tokios audros būna gerokai didesnės už tropinius ciklonus. Nors „Sendi“ yra milžiniška, jos dydis nėra neprecedentinis. Labiau neįprastas dalykas – „Sendi“ buvimo vieta ir laikas. Šiaurės rytuose tokių milžinų pasitaiko, tačiau paprastai tik žiemą.“

„Uraganas „Sendi“ iš pradžių susiformavo kaip tropinis ciklonas, kurį stiprino šiltas Atlanto vanduo, šiltos, drėgnos oro masės ir šių reiškinių nulemti konvekcijos procesai, – tęsia Ch. Deivisas. – Uraganus galima prilyginti savotiškiems šiluminiams varikliams, kurie vandenyno paviršiuje tvyrančią šilumą iškelia į aukštesnius atmosferos sluoksnius. O štai ekstratropinius ciklonus gena didžiulėje teritorijoje susiformuojantys temperatūrų skirtumai: šaltas oras šiaurės vakaruose, šiltas – pietryčiuose, abu srautai susisuka – ir susiformuoja uraganas.“

Kuo toliau į šiaurę juda „Sendi“, tuo labiau virsta ekstratropinių ciklonu ir įgauna reaktyvinio srauto galių, kuris virš Šiaurės Amerikos siurbia oro mases iš vakarų į rytus. Tą „reaktyvinį oro masių srautą“ taip pat lemia temperatūriniai skirtumai.

Nors „Sendi“ centre tebesiautėja šiltas tropinis uraganas, šis meteorologinis monstras naujų jėgų įgauna iš šiaurės kryptimi vykstančio šilto oro masių judėjimo. Energijos prideda ir pietų link judančios šalto oro masės.

„Tai – įdomus atvejis, kur abu procesai vyksta vienu metu, – atkreipia dėmesį Ch. Deivisas. – „Sendi“ susiformavo kaip didelis uraganas, tačiau ne kaip neįprastai didelis. Nors kol kas tebelieka neaišku, kas konkrečiai nulemia uragano dydį, iš dalies tai gali būti susiję su drėgno oro masių dydžiu toje vietoje, kur susiformavo ciklonas. „Sendi“ atveju didžiulės šilto, drėgno oro masės susitelkė vakarinėje Karibų jūros dalyje, todėl uraganui susidarė visos sąlygos augti.“

„Kalbant apskritai apie visas tropines audras, kas lemia ir kontroliuoja audros dydį, kol kas žinome nedaug, - pripažįsta Viskonsino Medisono universiteto mokslininkas Klarkas Evansas (Clark Evans). – Žinome tik tiek, kad audros, susiformavusios iš mažesnių atmosferos neramumų, būna mažesnės. Mažesnės būna ir tos audros, kurios gimsta virš sausesnių regionų.“

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Naujosios „Android“ versijos pristatymas atidėtas dėl uragano

Kompanija „Google“ atidėjo spalio 29 dieną numatytą pristatymą dėl prie rytinės JAV pakrantės artėjančio uragano „Sendi“ skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Šiuolaikiniai vaikai pinigus taupys skaitmeninėse taupyklėse

Kiekvienas vaikystėje esame turėjęs monetų taupyklę. Kaip vaikai taupys pinigus, jei kažkada pasaulyje nebebus grynųjų? skaityti »

Skeptiškiems tėveliams: 5 faktai apie vaizdo žaidimų naudą

Tyrimai atskleidė, kad saikingos pramogos su vaizdo žaidimais gali teikti naudą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. skaityti »

NATO suvažiavimą saugos ereliai

Gegužės 25 d. Briuselyje vyks NATO renginys, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Į susitikimą suvažiuos valdžios atstovai iš 29 šalių. skaityti »

Dubajaus gatvėse patruliuoja robotas–policininkas

Į darbą priimtas pirmasis robotas–policininkas. Jis prisijungė prie policininkų būrio Arabų Emyratuose, Dubajuje. skaityti »

Kodėl lietuviai mėgsta atsiskaityti tik gavę prekes?

Mokėjimas už prekes jų pristatymo metu – vienas populiariausių būdų atsiskaityti už internetinius pirkinius Lietuvoje. skaityti »

Kad palinkus prie išmaniųjų kupra neužaugtų...

JAV vykdytas tyrimas parodė, kad nuolatinis žiūrėjimas į išmanųjį telefoną žemyn prilygsta maždaug 27 kilogramų svoriui, pakabintam ant kaklo, o tai pastarajam nėra naudinga. skaityti »

Nauja mobilioji programėlė – unikalus emocinės pagalbos sau būdas

Kiekvienas programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą. skaityti »

Kvadratinės Latvijos kolekcinės monetos tiražas išgraibstytas akimirksniu

Gegužės pradžioje Latvijos centrinis bankas pradėjo prekiauti nauja kolekcine moneta, skirta Latgalos kongreso šimtmečiui. skaityti »

Išleista Eurovizijos konkursui skirta moneta

Nacionalinis Ukrainos bankas gegužės 11 d. pradės prekiauti kolekcine moneta, skirta „Eurovizijos 2017“ konkursui. skaityti »

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Intelektas – nėra būtinas genijaus požymis, svarbus žmogaus kūrybiškumas ir atkaklumas. skaityti »