Kovo 14-ąją minima pi diena

Publikuota: 2013 m. kovo 14 d. ketvirtadienis

Kovo 14-ąją švenčiama pi diena – mat šalia parašę mėnesį ir dieną gauname konstantą 3.14. Ypač kviečiama švęsti 1 val. 59 min. dėl tolesnių skaičių po kablelio – 3,14159. Šią dieną įvairių šalių mokyklose rengiami matematikų vakarėliai.

π (gr. περίμετρος – „perimetras“) – matematinė konstanta, plačiai naudojama matematikoje ir fizikoje. Jai žymėti naudojama graikiška raidė pi.

Euklido geometrijoje π taikoma apskritimo perimetrui bei plotui apskaičiuoti. Daugumoje naujesnių knygų π analitiškai apibrėžiama trigonometrinėmis funkcijomis, t. y. kaip mažiausia teigiama x, kuriam sin(x) = 0.

Pi yra iracionalusis skaičius, taigi negali būti užrašytas kaip dviejų sveikųjų skaičių santykis. Tai 1761 metais įrodė Johanas Heinrichas Lambertas (Johann Heinrich Lambert). 1882 metais įrodyta, kad skaičius yra transcendentinis, tai yra neegzistuoja toks polinomas su racionaliais koeficientais, kurio šaknis būtų π.

Be to, neįmanoma išreikšti π reikšmės taikant baigtinį kiekį sveikų ir racionalių skaičių bei jų šaknų. Tai reiškia, kad neįmanoma liniuote ir skriestuvu nupiešti kvadrato, kurio plotas būtų lygus duoto apskritimo plotui.

Trumpa istorija

Simbolis π kaip Archimedo konstanta pirmą kartą panaudotas 1706 metais Viljamo Džonso (William Jones) knygoje „Naujas supažindinimas su matematika“, nors ir anksčiau šis simbolis buvo naudotas apskritimo ilgiui žymėti. Žymėjimas tapo standartu, kai buvo adaptuotas Leonardo Eulerio (Leonhard Euler). Žymėjimas naudojamas dėl to, kad raidė π yra pirmoji graikiško žodžio περιμετρος (perimetros – „matuoti žemę“) raidė. 

 π aproksimacijos

Dėl π transcendentinės prigimties nėra gražios išraiškos, kuri aprašytų π. Dėl to skaičiavimams taikoma skaičiaus aproksimacija. Daugeliu atveju 3,14, arba 22/7, yra pakankamo tikslumo reikšmė, inžinieriai dažnai naudoja 3,1416 ar 3,14159 dėl didesnio tikslumo.

Pirma žinoma aproksimuota π reikšmė yra Egipto raštininko Ahmeso kurtas tekstas. Matematinis papirusas sukurtas per antrąjį Egipto periodą, nors Ahmesas teigia, kad kopijavo Viduriniosios Egipto karalystės tekstus, pateikta reikšmė gaunama padalijus 256 iš 81 (3,160).

Kinų matematikas Liu Hui 263 metais suskaičiavo π kaip 3,141014 (teisingi trys skaitmenys) ir siūlė, kad 3,14 yra pakankamai gera aproksimacija.

Indų matematikas ir astronomas Aryabhata pateikė tikslią π aproksimaciją. Jis rašė: „Pridėk keturis prie šimto, padaugink iš aštuonių ir pridėk šešiasdešimt du tūkstančius. Rezultatas yra apytikslis ilgis apskritimo, kurio skersmuo yra dvidešimt tūkstančių. Pagal šią taisyklę skaičiuojamas apskritimo ilgis pagal skersmenį". Kitaip tariant, (4+100)×8 + 62000 yra ilgis apskritimo, kurio spindulys yra 20000. Tokiu būdu π = 62832/20000 = 3,1416, teisinga apytikslė suapvalinta reikšmė.

Atviri klausimai

Svarbiausias su π susijęs neatsakytas klausimas – ar tai normalusis skaičius, t. y. ar egzistuoja kokia nors nuspėjama skaitmenų seka ar kiekvienas tolesnis skaitmuo visai „atsitiktinis“. Tai galiotų ne tik dešimtainei sistemai. Dabartinės žinios yra nepakankamos – net nežinoma, kuris iš skaitmenų pasitaiko be galo dažnai.

Taip pat nežinoma, ar π ir e yra algebriškai nepriklausomos konstantos, t. y. ar egzistuoja polinominis ryšys tarp π ir e su racionaliaisiais koeficientais.

Beje, 1879 m. kovo 14 d. gimė ir garsus mokslininkas Albertas Einšteinas.

Šaltinis: arzinai.lt, penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Lenkijoje išleista kvadratinė moneta

Nacionalinis Lenkijos bankas išleido 35 tūkst. kolekcinių 5 zlotų monetų. Ypatingos jos savo kvadratine forma. Ši moneta sukurta minint Varšuvos monetų rūmų 250 metų jubiliejų. skaityti »

Žmones stebės milžiniška akis

Šveicarai sukūrė skraidyklę „Skye“, primenančią milžinišką akį. Ji sugeba skraidyti minioje tarp žmonių ir jų neužkabinti. skaityti »

Britams bankas svarbesnis už parduotuvę

Trys iš keturių britų norėtų, kad jų rajone būtų banko skyrius. Tai rodo Britanijos banko TSB tyrimas. Taip pat arti namų turėtų būti ir pašto skyrius. skaityti »

Amerikoje sukurta moters išvaizdos robotė

Amerikos bendrovės „Hanson Robotics“ įkūrėjas Davidas Hansonas sukūrė robotą Sofiją, savo išvaizda stulbinančiai panašią į moterį. Robotė netgi gali atkartoti žmogaus mimiką – iki 60 veido išraiškų. skaityti »

Kodėl „Google“ parduoda baisiausių pasaulyje robotų gamintoją?

Susižavėjimą ir pagarbią baimę keliančių robotų gamintojas „Boston Dynamics“ parduodamas. Kodėl „Google“ nebenori ganyti plieninių avių? skaityti »

„Huawei“ ambasadoriumi tapo futbolininkas Lionelis Messis

Argentinos rinktinės ir „Barcelona“ futbolo klubo puolėjas Lionelis Messis tapo naujuoju „Huawei“ ambasadoriumi. Bendrovės ir penkiskart geriausio pasaulio futbolininko partneryste siekiama skatinti žmones siekti savo tikslų ir svajonių. skaityti »

„Nike“ sukūrė išmaniuosius batus

„Nike“ paskelbė sukūrusi batus, kurie savaime užsiriša juos užmovus ant kojų. skaityti »

Daugiausia milijardierių gyvena JAV

Leidinio „Forbes“ naujausias reitingas rodo, kad daugiausia milijardierių gyvena Niujorke. Šiame mieste gyvena 79 žmonės, kurių turtas siekia apie 364,6 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

Italų studentai sukūrė origami išvaizdos elektromobilį

Anot projekto autorių, automobilis ne tik važiuos pats automatiškai, bet ir reaguos į vairuotojo nuotaiką – pagal tai kurs atitinkamą atmosferą. skaityti »

Japonijos banke dirbs robotas Pepperis

Japonijos bankas „Mizuho Bank“ planuoja panaudoti kompanijos IBM technologijas ir įdarbinti savo poskyriuose robotus. skaityti »