Kurie anglų kalbos žodžiai patys seniausi?

Publikuota: 2009 m. kovo 3 d. antradienis

Rašiklis
Britų mokslininkai sugebėjo nustatyti, kurie anglų kalbos žodžiai vartojami nepakitę dešimtis tūkstančių metų. Tokius žodžius kaip „I“ – aš, „we“ – mes, „two“ – du arba „three“ – trys žmonija naudoja jau ne vieną tūkstantmetį.

Kompiuterinė programa leido sugretinti kelias giminingas anglų kalbai kalbas ir parodė, kaip keitėsi leksika bėgant metams. Tokiu pat būdu yra įmanoma nustatyti, kokie žodžiai jau greitu metu „išeis iš apyvartos“ ir bus visiškai nepopuliarūs vartoti. Į šį sąrašą pakliūna „squeeze“ – išspausti, „guts“ – žarnos, „stick“ – pagalys bei „bad“ – blogas, rašo softpedia.com.

„Kompiuteriu mes kuriame modelius, kurie leidžia pamatyti žodžių evoliuciją. Šis procesas reikalauja kruopštumo ir ilgų tyrimų, tačiau galų gale mes galime sužinoti, kaip iš kalbos išnyksta vieni žodžiai, o jų vietą užima kiti“, – teigia biologai-darvinistai.

Indoeuropiečių kalbų grupėje, kuriai priklauso dauguma Europos bei Azijos kalbų, kai kurie žodžiai, turintys tokią pačią reikšmę, skamba labai panašiai. Tai rodo buvusią kalbų giminystę prieš tūkstančius metų.

Kiekvienoje kalboje atsiranda naujų žodžių-garsų naujiems reiškiniams ir daiktams įvardinti. Būtent pagal naujus garsus ir skambesį galima nustatyti, kokio senumo yra vienas ar kitas žodis. Juk niekas net ir nesiginčytų, kad, pavyzdžiui, žodžiai „internet“ arba „automobile“ nebuvo vartojami prieš kelis tūkstantmečius.

Kai mokslininkai tiria žodžių amžių, jie stengiasi nenaudoti tų sąvokų, kurios apibūdina technologijas arba kultūrinius pasiekimus. Naudojami keli šimtai bazinių žodžių, kuriais nusakomi daiktai, reiškiniai ir kasdieniai žmogaus gyvenimo dalykai: maistas, sveikata, savijauta. Tikėtina, jog būtent tokius dalykus nusakantys žodžiai galėjo nesikeisti ilgus metus.

„Lingvistai sudarė žodžių sąrašus, kurie nurodo, jog yra kilę iš senosios bendrinės kalbos. Kompiuterio programa turi aprašą, kaip kito žodis ir jį galima išversti į matematinę kalbą“, – pasakojo mokslininkai apie tyrimo subtilumus.

Modeliuodamas garsus kompiuteris parodo, kaip pakito žodis, ir kokie nauji dariniai į kokias kalbas iš jo atėjo. Tačiau nėra įmanoma nustatyti tikslaus žodžio ir to, kaip jis buvo tariamas mūsų protėvių.

Tyrėjai tikina, jog žodžio ilgaamžiškumą lemia jo vartojimo dažnumas, štai dėl ko dažniausiai vartojami žodžiai niekur nedingsta ir yra patys seniausi. Pavyzdžiui, žodis „I“ yra pats seniausias, „two“, „three“ ir „five“ yra jaunesni, o „one“ yra pats jauniausias iš minėtųjų.

Žodis „four“ išgyveno tikrą evoliucijos šuolį – nėra aišku kaip, tačiau šis žodis yra vienas jauniausių.

Tie žodžiai, kurie turi kelis tarimo variantus ir yra vartojami įvairiomis reikšmėmis bei prasmėmis, ilgainiui išnyks. Pavyzdžiui, žodis „dirty“ – purvinas. Šiuo metu yra net 46 jo tarimo ir reikšmės atvejai. Taigi visai tikėtina, jog po kurio laiko „dirty“ pakeis kas nors kitas, o šis žodis tiesiog dings.

Nagrinėdami kalbą bei žodžių amžių mokslininkai pateikia tokį pavyzdį: „Jei jūs kada nors esate žaidę “sugedusio telefono„ žaidimą, turbūt žinote, kad labai retai pavyksta sužinoti tikrąjį pirmąjį žodį, nes jis yra iškraipomas. Kai mes kalbamės vieni su kitais realiame gyvenime, tai taip pat savotiškas “sugedęs telefonas„. Dėl to kalba ir žodžiai su laiku kinta ir nyksta, lieka tik tai, ko pakeisti negalima“.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »