Laisva valia: reali žmogaus galimybė ar tik sąmonės iliuzija?

Publikuota: 2009 m. spalio 8 d. ketvirtadienis

klaustukas
Laisvos valios klausimas jau seniai neduoda ramybės ne tik paprastiems piliečiams, bet ir mokslininkams. Tiesa, dar nediskutuojama apie tai, kiek mes turime laisvos valios galimybių pasirinkti gyvenimo kelią – klausimas kur kas paprastesnis: ar apskritai egzistuoja sąmoninga laisva valia darant daugybę kasdieninių pasirinkimų.

Nors didžioji dalis skaitytojų turbūt iš karto pareikš, jog kitaip ir būti negali – kiekvieną smulkų pasirinkimą atliekamas daugiau ar mažiau sąmoningai. Na, galbūt nežiūrint hipnozės atvejų. Tačiau mokslininkams tai nėra labai aiškus ir paprastas klausimas. Visi moksliniai įrodymai yra tvirti ir nepaneigiami, kuomet jie remiasi atkartojamo eksperimento rezultatais. Tad ir laisvos valios klausimas būtų atsakytas vienareikšmiškai tik po konkrečių eksperimento rezultatų.

Pirmasis tokį eksperimentą su savo kolegomis atliko JAV fiziologas Benjaminas Libetas (Benjamin Libet) dar 1983 m. Eksperimento metu dalyvavusiems savanoriams buvo prašoma laisvai pasirinkus pajudinti pirštą arba riešą. Prie galvos pritvirtinti elektroencefalografo elektrodai registravo jų smegenų veiklos aktyvumą. Nusprendęs kokį veiksmą atliks, eksperimento dalyvis apie tai pranešdavo. Eksperimento metu tyrėjams pavyko užfiksuoti specifinį signalą, kuris atsirasdavo prieš kelias dešimtąsias sekundės dalis iki savanoriams nusprendus atlikti vieną ar kitą judesį – šis signalas pavadintas „pasiruošimo potencialu“ (Readiness Potential, RP). Tokį rezultatą mokslininkai interpretavo kaip laisvos valios nebuvimo patvirtinimą – esą sprendimas nesąmoningai buvo priimamas dar iki to laiko, kai žmogus sąmoningai nuspręsdavo atlikti judesį.
Kaip ir kiekvieną diskutuotiną eksperimentą mokslininkai bando atkartoti. Libeto laisvos valios tyrimo schema tapo praktiškai etalonine ir kai kuriems mokslininkams pavyko net gerokai iš anksto (prieš 1-7 sekundes) nuspėti tyrimo dalyvio pasirinkimą dar iki tol, kol jį suvoks pats žmogus. Apie šiuos tyrimus ir jų pasiekimus mes jau rašėme publikacijoje „Laisvos valios iliuzija“.
Tačiau su tokiais radikaliais sprendimais sutinka toli gražu ne visi mokslininkai ir tame tarpe Otago universiteto (N. Zelandija) mokslininkai Jeffas Milleris ir Judy Trevena. Skeptiškai vertinę B. Libeto bei po jo sekusių mokslininkų eksperimentų išvadas, nusprendė pakartoti jį kiek modifikavę. Eksperimento dalyvių kaip ir ankstesniais atvejais buvo prašoma spausti arba nespausti mygtuką, tačiau dabar priimti sprendimą reikėjo jau ne laisvai nusprendus kada tik nori dalyvis, o tik po specialaus garsinio signalo.

Tyrėjai manė, kad jei pasąmonės veikla, kurią atspindi fiksuojami smegenų veiklos ypatumai, iš tikrųjų lemia sprendimų priėmimą, tai nesąmoningas pasąmonės sprendimas bus priimtas dar iki garsinio signalo. Vadinasi, tuoj po garsinio signalo elektroencefalogramoje fiksuojamas RP bus priešingas prie skirtingų veiksmų – spaudžiant mygtuką vienoks, o nespaudžiant – kitoks. Tačiau paaiškėjo, kad signalas abiem atvejais išliko toks pats ir visiškai nepriklausė nuo to ar žmogus nusprendė paspausti mygtuką ar sėdėdavo ramiai.

Todėl mokslininkai nusprendė, jog pats RP signalas elektroencefalogramoje dar nieko nereiškia – tai tiesiog indikuoja, jog smegenys yra pakankamai įsitempusios ir ruošiasi priimti kažkokį sprendimą. Kitaip tariant, atsiradęs RP signalas nerodo, jog pasąmonė jau priėmė sprendimą – tai tiesiog bendros įtampos būklės išprovokuota smegenų reakcija.
Norėdami tai patvirtinti, tyrėjai atliko dar vieną eksperimentą – šįkart savanorių buvo prašoma nuspręsti, kokia ranka jie spaus mygtuką. Jeigu pasąmonė iš anksto daro sprendimą, tuomet mokslininkų manymu, specifinis smegenų veiklos signalas būtų registruojamas toje smegenų dalyje, kuri valdo atitinkamą ranką: kairysis smegenų pusrutulis valdo dešinę, o dešinysis – kairę ranką. Vis dėlto paaiškėjo, kad ir ši prielaida buvo neteisinga.

N. Zelandijos mokslininkų teigimu, šie bandymai liudija, kad žmogus iš tikrųjų gali priiminėti sąmoningus sprendimus, tai yra, laisvoji valia egzistuoja. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja J. Millerio ir J. Treven eksperimento metodą: pasak jų, garso signalo naudojimas taip pakeičia situaciją, kad šio eksperimento negalima lyginti su B. Libeto tyrimais. Iš kitos pusės, tai gali reikšti tik tą faktą, jog RP signalas nėra susijęs su pasirinkimu – galbūt yra kitas smegenų veiklos požymis, kurio mokslininkai dar nepastebėjo. Bet kokiu atveju, klausimas apie laisvą valią vis dar lieka atviras.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Amerikiečiai „sukryžmino“ mikroskopą su „iPhone“

Įtaisytas ant mikroskopo išmanusis telefonas leidžia ne tik peržiūrėti įvairią medžiagą ją padidinant, bet ir peržiūrėtus vaizdus nufotografuoti bei nufilmuoti. skaityti »

Keičiantis formą ateities šaukštelis

„Polygons“ pristatė neįprastą šaukštą, kuris susilanksto tarsi origami figūrėlė. skaityti »

Programėlės, kurios palengvins vyrų gyvenimą

Kuris vyras nenorėtų sėkmingai derinti ir pareigas, ir pomėgius? Tą nesunkiai galima padaryti išnaudojant išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuvės idėja inovatyviems namams – pasaulio geriausiųjų 50-uke

Tarptautinis idėjų inovatyviems namams konkursas „Ideas Lab“, kelis mėnesius skatinęs dalyvius ieškoti unikalių sprendimų, kurie suteiktų galimybę kiekvienam iš mūsų gyventi sveikesnėje aplinkoje, pasiekė finišo tiesiąją. skaityti »

„Siemens“ išmanieji šviesoforai sankryžose praleidžia pagalbos tarnybas ir viešąjį transportą

Vokietijos technologijų įmonė „Siemens“ sukūrė išmanų eismo valdymo sprendimą, kuris reguliuojamose sankryžose suteikia prioritetą pagalbos tarnybų automobiliams ir viešajam transportui. skaityti »

Kuriamos išmaniosios kelnės turintiems judėjimo negalią

„XoSoft“ kelnės seks paciento būklę, stebės fizinį aktyvumą ir duomenis perduos per išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kaip išmaniai tobulinti kūno linijas?

Specialistų teigimu, sportui ir išmaniosioms technologijoms žengiant koja kojon, žmonėms sudaromos idealios galimybės ne tik tobulėti, bet ir neprarasti motyvacijos. skaityti »

Namams elektrą tieks automobilis

Aplinką tausojantys namai elektros energiją gaus iš saulės elementų, vėjo jėgainių ir iš elektromobilių. skaityti »

Studentai sukūrė ilgiausią pasaulyje dviratį

Australijos studentai inžinieriai iš Adelaidės sukūrė ilgiausią pasaulyje dviratį, sveriantį 3 tonas. skaityti »

VISA pristatė virtualią drabužinę

Tarptautiniame Toronto filmų festivalyje VISA pademonstravo, kokios ateityje turėtų būti drabužių parduotuvės. skaityti »