Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

12 įdomių faktų apie Vilniaus turistus

Vilniuje turistų skaičius nuolat auga – Lietuvos sostinę, kaip dar nepažintą ir neatrastą pasaulio kampelį, renkasi vis daugiau turistų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš tolimojo užsienio. skaityti »

Kas telefone svarbiausia jaunimui?

Patarimais, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį jaunam žmogui renkantis naują, tačiau ne patį brangiausią telefoną, dalinosi „Samsung“ rinkodaros koordinatorius Jonas Ožekauskas. skaityti »

Estijoje pristatoma brangiausia pasaulio moneta

Į Estijos sostinę atkeliavo brangiausia pasaulyje moneta – sidabrinis pinigas iš 1794 m. JAV išleistų dolerių partijos. skaityti »

Robotas humanoidas nesupyksta pargriautas

„Boston Dynamics“ pristatė naują roboto humanoido „Atlas“ versiją. Nukritęs robotas sugeba pats savarankiškai atsistoti. skaityti »

Suomijos vyriausybė išleido proginę euro monetą garsiausiam visų laikų šalies konditeriui pagerbti

150-ųjų Karlo Fazerio (Karl Fazer) – garsiausio Suomijos konditerio ir iki šių dienų gyvuojančios „Fazer“ įmonės įkūrėjo – gimimo metinių proga Suomijos vyriausybė išleido konditerio vardo kolekcines 10-ies ir 20-ies eurų nominalo monetas. skaityti »

KTU absolvento sukurtą prietaisą „DataLinker“ naudoja geriausi pasaulio buriuotojai

Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Ričardas Novošinskas, vadovaujantis įmonei „SailRacer.net“, o laisvalaikiu buriuojantis, sukūrė prietaisą, padėsiantį buriavimo varžybose dalyvaujančioms jachtų įguloms lengviau apdoroti laivo duomenis. skaityti »

Automatinės kėdės – tvarkingam biurui

„Nissan“ įgyvendino reklaminę akciją, kurios metu pademonstravo, kaip automatiškai į savo vietas susistato kėdės. skaityti »

Kanadoje įrengti trimetriniai bankomatai krepšininkams

Toronte įrengti bankomatai krepšininkams, kurių ekraną net krepšininkas gali pasiekti tik pašokdamas į viršų. skaityti »

„Microsoft“ kuria virtualų ateities futbolą

„Microsoft“ tikisi išpopuliarinti papildytosios realybės akinius amerikietiškame futbole. skaityti »

„BPS Sberbank“ išleido romantiškas monetas

Baltarusijos bankas „BPS Sberbank“ artėjant šv. Valentino šventei išleido progines sidabrines monetas su kačiukais ir triušiukais. skaityti »