Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Negalintiems gyventi be išmaniojo – kaip nepasirodyti nemandagiems?

Nuolatinis žvilgčiojimas į telefoną gali gerokai sugadinti jūsų įvaizdį, todėl reikėtų laikytis naudojimosi išmaniuoju telefonu etiketo. skaityti »

Indijoje kuriamas saulės energijos palaikomas oro uostas

Indijos miesto Kočino tarptautinis oro uostas taps pirmuoju pasaulyje, kurio darbas bus paremtas tik saulės energija. skaityti »

Baltarusijos bankininkai sudarė pelningiausių vardų sąrašą

Baltarusijos bankininkai atliko tyrimą ir paskelbė originalų vardų sąrašą. Jame – daugiausia pelno „gaunantys“ moteriški vardai. skaityti »

Matematikams pavyko atrasti geometriškai idealų netaisyklingąjį penkiakampį

Trys Vašingtono universiteto mokslininkai įeis į matematikos istoriją kaip naujo tipo netaisyklingojo penkiakampio išradėjai. skaityti »

Sukurta skraidanti lenta

„Lexus“ pagamino skraidančią riedlentę „Hoverboard“, kuri naudoja superlaidininkus ir nuolatinius magnetus, šaldomus skystu azotu. skaityti »

Išmanieji žiedai – tik įsimylėjusiems

Išmanusis žiedas suvirpa ant piršto tik tuomet, kai skambina mylimasis. Į kitus skambučius jis nereaguoja. skaityti »

Pavargai eiti – išsitrauk važiuoklę!

Japonijos inžinierius Kuniako Saito sukūrė kompaktišką elektroninę važiuoklę, telpančią į nešiojamojo kompiuterio dydžio krepšį. Įrenginys „WalkCar“ gali nukonkuruoti „Segway“. skaityti »

Dubajuje – pirmasis 3D technologija atspausdintas pastatas

Naudojant trimatę spausdinimo technologiją Dubajuje sukonstruotas biuras, kurio statybos projektą remia Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) esantis „Ateities muziejus“. skaityti »

Džinsai su kišene išmaniajam telefonui

Įmonė „Joe's Jeans“ sukūrė naują džinsų tipą su specialia kišenėle išmaniajam telefonui. skaityti »

Robotas mokosi atpažinti partnerio elgesį

Viskonseno universiteto (Medisone, JAV) inžinieriai išmokė robotą „Kinova Mico” padėti plauti indus. skaityti »