Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Vienarankis robotas varžėsi samurajų kardų rungtynėse

Kompanija „Yaskawa Bushido Project“ sujungė jėgas su jaijutsu kardų kovos meistru Isao Machii. skaityti »

Maisto nuotraukos padės skaičiuoti kalorijas

„Google“ kuria priemonę „Im2Calories“, kuri iš maisto nuotraukos padėtų įvertinti maisto kaloringumą. skaityti »

Festivalyje „džiazuos“ Lietuvoje sukurtas elektrinis autobusas

Birželio 5 d. startuojantis 21-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pristato ne tik garsiausias džiazo muzikos žvaigždes, bet ir šalies technologijų pasaulio naujienas. skaityti »

Sukurta išskirtinė vėjo jėgainė: gamina elektrą, nors neturi sparnų

Ispanijos bendrovė „Vortex“ sukūrė unikalią vėjo jėgainę „Vortex Bladeless“, kuri gamina elektrą net ir neturėdama sparnų. skaityti »

Kinijoje į gatves išriedėjo pirmieji pasaulyje „beūsiai“ troleibusai

Kinijoje buvo pristatyti pirmieji pasaulyje neįtikėtinai efektyviai energiją kaupiantys troleibusai. Pagrindinė šių transporto priemonių technologija yra superkondensatoriai, patalpinti į 18 ir 12 metrų ilgio greituosius (BRT – angl. „bus rapid transit“) autobusus. skaityti »

Mikrolustas po oda atliks kraujo tyrimus

Šveicarijos mokslininkai sukūrė diagnostinį lustą, implantuojamą po oda, kuris stebės kraujo rodiklius ir perduos informaciją per „Bluetooth“. skaityti »

Mokslininkai išspręs spaudžiančių batų bėdą

Valensijos biomechanikos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, kuri pritaiko avalynę prie pėdų. skaityti »

Didžiausia planetoje interaktyvi fotografija – 365 gigapikseliai

Didesnės fotografijos Žemėje dar nėra buvę. Tarptautinė fotografų grupė, vadovaujama italo Filippo Blenigni, publikavo gigantišką aukščiausios viršukalnės Europoje ir 11-os aukščiausios viršukalnės pasaulyje panoraminę fotografiją. skaityti »

Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas skaičiuos ir analizuos naudotojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė mokykloms atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių

Viena iš kompanijos „Microsoft“ direktorių, atsakinga už švietimą, Lia De Cicco-Remu pateikė mokykloms pasiūlymą atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių. skaityti »