Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Japonijos bankas ketina „įdarbinti“ robotus

Japonijos bankas „Bank of Tokyo Mitsubishi UFJ“ klientus pasitinkančius vadybininkus artimiausiu metu ketina pakeisti robotais. skaityti »

„Microsoft“ siūlo prekybininkams pirkėjų atpažinimo sistemą

Savo tinklaraštyje bendrovė „Microsoft“ pasidalijo mintimis apie parduotuves ir jų pasikeitimus 2015 metais. skaityti »

Veidų atpažinimo technologija – prieigai prie svetainių

Bendrovė „Intel“ sukūrė taikomąją programą „True Key“. Prieigai prie interneto svetainių ar įrenginių ji naudoja veidų atpažinimo technologiją. skaityti »

Išmanusis laikrodis – finansams valdyti

Augant dėvimų išmaniųjų įrenginių populiarumui ir skaičiui, atsiranda ir jiems skirtų specializuotų programų. skaityti »

2015 metai pailgės sekunde dėl atominio ir pasaulinio laikų derinimo

Šių metų birželio 30 d. 11 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku sekundei laikrodžiai sustos ir para bei metai sekunde pailgės. skaityti »

KTU mokslininkų plėtojama matematinė rašysenos analizė: kuo skiriasi Obamos ir jūsų rašysena?

Rašysena nedažnai patenka į „kietųjų“ mokslų tyrimų sritį. Nors internete gausu rašysenos analizės testų, o kai kurios įdarbinimo agentūros šį metodą siūlo potencialių darbuotojų atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskaičiavimais. Visai kitas dalykas, kai rašyseną tiria matematikai. skaityti »

Barselonos centre – išmaniosios stotelės

Barselonoje pradėjo veikti aštuonios išmaniosios stotelės. Jose įrengti interaktyvūs ekranai, kurie veikia 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. skaityti »

Mokėjimai širdies ritmu

Kanados pradedančioji įmonė „Bionym“ sukūrė apyrankę, kuri matuoja žmogaus širdies dūžius. skaityti »

BMW, kuris pats suranda vietą ir prisiparkuoja daugiaaukštėje aikštelėje

Las Vegase (JAV) prasidėjusioje „CES 2015“ parodoje Vokietijos automobilių gamintojas „BMW Group“ pademonstravo naujas automobilių autonominio valdymo galimybes, kurios atvers naują puslapį kelių transporto istorijoje. skaityti »

„Apple“ gavo patentą išmaniajam rašikliui

JAV patentų ir prekių ženklų valdyba išdavė kompanijai „Apple“ patentą išmaniajam elektroniniam rašikliui. skaityti »