Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Superkompiuteriai daro atradimus, kurių negali mokslininkai

Praeitų metų gegužę superkompiuteris iš San Jose, Kalifornijoje, per porą valandų perskaitė 100 000 tyrimų. skaityti »

Prisėskite. Patogiai, bet kur ir bet kada

Šiais visuotinio sėdėjimo laikais profesijų, kurių atstovai ant visą darbo dieną praleidžia ant kojų, aktualumas ir poreikis nė kiek ne menkesnis nei prieš dešimtmetį ar kitą. skaityti »

Planšetinis ar nešiojamasis kompiuteris? Ką ir kodėl verta rinktis?

Planšetiniai kompiuteriai tapo itin populiarūs, kadangi jie yra paprasti naudoti, labai lengvi, jų baterijos tarnauja ilgai ir be to, planšetes galima naudoti įvairiems darbams. Bet dažnam žmogui iškyla klausimas – ar tikrai planšetė pilnai gali pakeisti nešiojamąjį kompiuterį? skaityti »

Sukurtas drugys gelbės nukentėjusius

Drugiai-kiborgai greitai gali padėti atlikti sudėtingiausias gelbėjimo operacijas, skelbia mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip kontroliuoti vabzdžių raumenis. skaityti »

Kupertino viešbučio „Aloft“ gyventojus aptarnaus robotai

Robotai – darbdavių džiaugsmas ir darbuotojų nelaimė. Kaip žinome, robotika, dirbtinis intelektas ir kitos dar prieš dešimtmetį egzotiškai atrodžiusios temos šiuo metu yra labai aktyviai nagrinėjamos įvairių sričių inžinierių. skaityti »

Įkrauk telefoną šaukdamas! Prietaisas garso bangas paverčia energija

Ar pažįstamas jausmas, kai prireikus kažkur svarbiai paskambinti, miršta jūsų telefono baterija? Nesijaudinkite, kol iš nusivylimo šaukiate ant savo mobiliojo, šis riksmas jums gali labai pasitarnauti. skaityti »

Pristatyta pirmoji pasaulyje prisilietimus fiksuojanti krepšinio aikštelė

Įmonių grupė „Nike“ pristatė pirmąją pasaulyje lietimams jautrią LED krepšinio aikštelę. skaityti »

Magnetai įsijungia į kompiuterių tranzistorių pamainos lenktynes

Sluoksniai nanomagnetų galėtų sumažinti ateities kompiuterių rajumą. skaityti »

Čilės studentai išrado nepavagiamą dviratį

Čilės studentai išrado dviratį, kurį pavogti bus labai keblu, o jei vis dėlto jį ir pavyks nugvelbti, naudos iš tokio dviračio nebus skaityti »

KTU savaitgalį virto tiesioginės transliacijos iš Mėnulio studija

KTU dėstytojai Kęstutis Valinčius ir Mindaugas Jančiukas 2014 rugpjūčio 9-10 naktimis universiteto sieną pavertė tiesioginės transliacijos iš Mėnulio ekranu. skaityti »