Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Neatrasta ekonominė nauda: geologai ieško meteoritinių kraterių

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. skaityti »

LG prisijungė prie Atvirojo automobilių aljanso ir kurs išmaniųjų automobilių įrangą

„LG Electronics“ (LG) tapo Atvirojo automobilių aljanso (ang. Open Automotive Alliance) nare. skaityti »

Procesorių gamintojos „Intel“ sukurta kamera atpažins jūsų nuotaiką

Procesorių gamintoja „Intel“ kitais metais planuoja į planšetinių kompiuterių modelius montuoti erdvinį pasaulio vaizdą galinčias filmuoti „RealSense 3D“ kameras. skaityti »

LG pristato „LG G Watch“ su „Android Wear“ operacine sistema

„LG Electronics“ (LG) pristato „LG G Watch“ laikrodį, vieną iš pirmųjų įrenginių su „Google“ operacine sistema „Android Wear“, pritaikyta dėvimiems įrenginiams. skaityti »

Brazilijos futbolo stadionas iš saulės pagamina daugiau energijos nei 11 čempionato dalyvių

Vienuolika iš 32 pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančių valstybių sugeneruoja mažiau saulės energijos, nei Brazilijos nacionalinis stadionas. skaityti »

Žinutėmis perduodami kvapai – jau realybė!

Amerikos gamtos istorijos muziejus (angl. Museum of Natural History) Manhetene, bendradarbiaudamas su išradėjais profesoriumi David Edwards ir Rachel Field, pademonstravo savo naują kvapų-pranešimų platformą. skaityti »

Radijo bangomis valdomų laivelių komanda – tarp laimėtojų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) komanda Lietuvos motorlaivių federacijos taurės varžybose varžėsi dviejose laivų modelių klasėse. skaityti »

Eksperimentas patvirtino: žmonių teleportacija įmanoma

Žmonių persikėlimas erdvėje gali tapti realybe, kadangi jokie fizikos dėsniai iš esmės neprieštarauja didelių objektų, įskaitant žmones teleportacijai, teigia mokslininkai. skaityti »

NASA kosminiame „sode“ astronautai sėja pirmąsias daržoves

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. skaityti »

Jau greitai skrydžiai lėktuvu bus valdomi mintimis

Profesorius Florian Holzapfel su mokslininkų komanda vykdydami ES finansuojamą projektą „Brainflight“, tiria būdus, kaip smegenys galėtų kontroliuoti skrydį lėktuvu. skaityti »