Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Biografinė Steve‘o Jobso knyga bus perleista rugsėjo 10 dieną

Rašytojo Walterio Isaacsono parašyta itin didelio populiarumo sulaukusi biografinė knyga apie „Apple“ įkūrėją Steve‘ą Jobsą rugsėjo 10 dieną bus perleista su nauju – popieriniu – viršeliu. skaityti »

Išmaniųjų telefonų darbo laiką pailgins saulės baterijos

Prancūzijos kompanijos „SunPartner“ specialistai sukūrė naują būdą pailginti išmaniųjų telefonų darbo laiką – jie siūlo mobiliųjų įrenginių ekranuose montuoti plonas perregimas saulės baterijas. skaityti »

Greičiausias pasaulyje – kinų superkompiuteris

Paskelbtas 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąrašas. Remiantis juo, greičiausias pasaulyje yra „Tianhe-2“, sukurtas Kinijos nacionaliniame saugumo technologijų universitete. skaityti »

„Apple“ ketina išleisti „iPhone“ su dideliais ekranais?

Kompanija „Apple“ planuoja išleisti išmaniojo telefono „iPhone“ modelius su 4,7 ir 5,7 colių įstrižainės ekranais, skelbia „Reuters“, remiantis kompanijai artimų asmenų pateikta informacija. skaityti »

1752 m. įrodyta: žaibas yra elektros išlydis

1752 m. birželio 15 dieną Bendžaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis. skaityti »

Vokiečiai kuria ateities projektorių

Vokietijos kompanija „Osram“ Berlyne pademonstravo multimedijos projektoriui skirto modulio pavyzdį, kuriame vaizdui projektuoti nenaudojamos nei lempos, nei LED. skaityti »

Ploniausias pasaulio laikrodis – lanksti 0,8 mm juostelė

Ploniausias pasaulio laikrodis yra vos 0,8 mm storio ir yra pagamintas iš vientiso lankstaus korozijai atsparaus plieno. CST-01 yra plonesnis už banko kortelę, tačiau jame pakanka vietos ir elektroninio rašalo ekranui, ir baterijai. skaityti »

Bankas netyčia pervedė 222222222,22 eurus

Vieno Vokietijos banko tarnautojas, užsnūdęs darbo metu, netyčia pervedė daugiau nei 222 mln. eurų. skaityti »

Filmas „Jobs“ JAV kino teatrus pasieks rugpjūčio 16 dieną

Biografinis filmas apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją ir vadovą Steve‘ą Jobsą kino teatrus pasieks jau šios vasaros pabaigoje – rugpjūčio 16 dieną. skaityti »

„Adidas“ ir „Nike“ 3D spausdinimą pritaikė sportinių batelių gamyboje

Sportinių drabužių ir avalynės gamintojos „Adidas“ ir „Nike“ sportinių batelių gamyboje pradėjo taikyti 3D spausdinimo technologiją. skaityti »