Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Fotografavimas su „iPad“ išgelbėjo gyvybę

Daugeliui žmonių fotografavimas su planšetiniais kompiuteriais, šiuo atveju – „iPad“, atrodo gana kvailai – kam abejomis rankomis laikyti didelį plokščią įrenginį, kai galima fotografuoti tiesiog išmaniuoju telefonu ar fotoaparatu. skaityti »

1940 m. pademonstruotas pirmasis periskopas

1940 m. balandžio 20 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose pademonstruotas pirmasis elektroninis periskopas. skaityti »

Minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena

Balandžio 20 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną Europoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose. skaityti »

Naujos mikrobaterijos leis įkrauti išmanųjį telefoną per sekundę

Mobilieji įrenginiai nuolat tobulinami. Pridedamos naujos funkcijos, išmanieji telefonai ir planšetės tampa vis plonesni, jų našumas nuolat auga. skaityti »

Dirbtinę ranką galima valdyti mobiliąja programėle

Kompanijos „Touch Bionics“ dirbtinės rankos „i-Limb“ nuo šiol paklūsta ne tik žmogaus raumenų signalams, bet ir „iPhone“ nurodymams. skaityti »

„Fujitsu“ popieriaus lapą su išspausdintu tekstu pavers planšete

Kompanija „Fujitsu“ sukūrė technologiją, leidžiančią interaktyvius elementus perkelti ant popieriaus lapo su išspausdintu tekstu. skaityti »

„iPhone 5 Black Diamond“ – pats brangiausias išmanusis telefonas

Liverpulio juvelyras Stuart Hughes, išgarsėjęs tokiais ekskliuzyviniais modeliais kaip briliantinis „iPhone 4“, platininis „Platinum MacBook Air“ ir auksinis „Gold iPad 2“, pristatė savo naujausią kūrinį – „iPhone 5 Black Diamond“. skaityti »

„Microsoft“ svarsto apie išmaniojo laikrodžio gamybą

Korporacija „Microsoft“ svarsto galimybę išleisti miniatiūrinį rankinio laikrodžio formos kompiuterį. skaityti »

Steve'as Wozniakas lietuvius skatins į inovacijas žvelgti kūrybiškiau

Naujų technologijų plėtrai įgavus iki šiol neregėtą pagreitį, atrodo, jog viskas, ką galima išrasti, jau išrasta, o tuos išradimus beliko tik patobulinti. Tačiau norint tapti išskirtiniu produktu rinkoje, reikia eiti dar nepramintu keliu. skaityti »

Irano mokslininkas paskelbė išradęs laiko mašiną

Irano strateginių išradimo centrui vadovaujantis mokslininkas Ali Razegis paskelbė sukūręs laiko mašiną. skaityti »