Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

Publikuota: 2014 m. kovo 4 d. antradienis

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.

Prie pasaulyje pirmuosius žingsnius žengiančių lokalaus Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimų svariai prisideda ir Lietuvos matematikai. Jų sukurtų metodikų dėka galima atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmonių sveikatos, elgesio.

Pirmadienį Kauno technologijos universitete (KTU) Širdies matematikos instituto („Institute of HeartMath“, JAV), KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią mūsų šalis tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi („Global Coherence Monitoring System“).

Po sutarties pasirašymo Baisiogaloje veikiančio Gyvulininkystės instituto teritorijoje šią savaitę bus įrengtas magnetometras. Tai vienas jautriausių prietaisų pasaulyje, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius, kurie sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais.

„Žemo dažnio magnetinio lauko svyravimai siejasi su svarbiais žmogaus fiziologijos procesais – medžiagų apykaita, žmogaus būseną lemiančių alfa, beta, gama bangų ritmu smegenyse. Šie tiesiogiai su mus supančiu Žemės magnetiniu lauku susiję procesai, įskaitant ir žmogaus nuotaiką, darbingumą, yra Širdies matematikos instituto keliamos hipotezės“, – sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros profesorius Minvydas Ragulskis.

Širdies matematikos instituto Lietuvai dovanotas magnetometras – vienas iš penkių pasaulyje. Kiti prietaisai veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Naujoje Zelandijoje. Nors magnetinis laukas visur yra labai panašus, jo svyravimai kiekvienoje vietoje šiek tiek skiriasi, todėl planuojama įrengti apie šešiolika visą planetą „dengiančių“ Žemės magnetinio lauko svyravimus fiksuojančių ir tyrinėjančių tyrimų centrų.

Rasti tinkamą vietą magnetinio lauko matavimo stočiai – nelengva užduotis. Vieta neturi būti užteršta žmogaus veiklos sukeltu magnetiniu lauku, t.y. judrūs keliai turi būti ne arčiau kaip už 1,5 kilometrų, aplinkui negali veikti įmonės, gamyklos, driektis telekomunikacijų tinklai.

Kalifornijoje įsikūrusio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is pabrėžė, kad Baisiogala pasirinkta tik atlikus išsamius tyrimus, prie kurių prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »