Lietuviams romantiškiausia užsienio kalba – japonų

Publikuota: 2007 m. vasario 15 d. ketvirtadienis

Japonijos futbolo fanė

Pasaulio įsimylėjėlių ginče, kuri kalba yra romantiškesnė – italų ar prancūzų, lietuviai tarė savo žodį. Keletą dienų prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ lankytojai iš specialiai įrengto terminalo galėjo prisipažinti savo mylimiesiems viena iš 30 pasaulio kalbų. Rezultatai parodė, kad populiariausia užsienio kalba siunčiant meilės laiškus buvo japonų.

Vien tik šv. Valentino dieną iš PLC „MEGA“ stovėjusio informacinio terminalo išsiųsta arti pusės tūkstančio meilės prisipažinimų. Kaip ir buvo tikėtasi, didžioji dalis – apie 30 proc. visų meilės laiškų išsiųsta gimtąją lietuvių kalba. Tarp užsienietiškų populiariausia buvo japonų kalba, kuri sudarė apie 10 proc. viso meilės laiškų srauto.

„Lietuviai paneigė vyraujantį stereotipą, kad romantiškiausia užsienio kalba yra prancūzų ar italų, mat meilės laiškų japonų kalba išsiųsta tiek, kiek italų ir prancūzų kalbomis kartu sudėjus“ – sakė PLC „MEGA“ rinkodaros direktorius Dainius Kalina.

Antra pagal populiarumą užsienio kalba buvo arabų. „Įdomu tai, kad meilės laiškų daugiausia išsiųsta tomis kalbomis, kurios lietuviams menkai pažįstamos ir kurių simboliai mūsų tautai atrodo egzotiškai. Spėjame, kad įsimylėjėliai tiesiog norėjo pasinaudoti galimybe pasveikinti savo mylimuosius originaliau, o “meilės terminalas„ suteikė progą jiems tai padaryti“, – sako D. Kalina.

„Meilės terminalas“ prekybos centre stovės dar ir šiandien. Akcijai pasibaigus bus atrinktas vienas iš meilės laiško gavėjų, kuriam bus padovanota romantiška vakarienė dviems restorane „Fashionbar“. Tuo pačiu paaiškės, kokia kalba buvo siųstas laimingasis meilės laiškas.

Šaltinis: „MEGA“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »