Šaltinis: Vtv.lt

Deimantų Lietuvoje kol kas nėra, bet mokslininkai spėja, kad mūsų teritorijos kristalinių uolienų pamate gali būti kimberlitinių vamzdelių, o jų neatsiejamas palydovas yra deimantai, rašo „Lietuvos žinios“.

Tokia viliojama hipoteze apie geologinėje praeityje susidariusias nuotrupines uolienas kimberlitus LŽ pradėjo pokalbį su geologe Eugenija Rudnickaite. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros darbuotoja pabrėžė, kad daug kas priklauso nuo to, kiek bus pažengusios technologijos. Pavyzdžiui, dabar bet kurioje pasaulio vietoje, taip pat ir Lietuvoje, išplovus tam tikrą kiekį uolienos, galima rasti aukso, bet ar ekonominiu požiūriu tai apsimoka? Tarkim, išplovęs toną uolienos, randi vieną miligramą aukso. Nebent naujos technologijos leis kitokiu būdu išgauti auksą iš nuosėdinės dangos.

O dėl deimantų – ekonomiškai apsimokėtų, jei, tarkim, kasdami šachtą išgauti granitui, iš kurio būtų gaminama skalda, pakeliui atrastume kimberlitinių vamzdelių. Jei deimantų ten būtų labai daug, tuomet galima eksploatuoti.

„Geologijos mokslo požiūriu Lietuva yra labai įdomi, nes gyvename Rytų ir Vakarų Europos plokščių, vadinamųjų platformų, sandūroje. Dėl geologinės medžiagos unikalumo mūsų teritorija nuo seno domėjosi ir Rytai, ir Vakarai, – pasakojo pašnekovė. – Nesusipažinus su Lietuvos geologine medžiaga, sunku gretinti Vakarų ir Rytų Europos platformų raidą, nes pas mus yra kaip ir pereinamoji zona. Ji atsirado tuo laikotarpiu, kai formavosi kristalinių uolienų pamatas. Jo granito amžius svyruoja nuo 1,84 iki 1,4 mlrd. metų. Aišku, datų amplitudė dar gali keistis. Kuo daugiau tų datų bus, tuo tiksliau geologai galės pasakyti, kada formavosi kristalinė pluta.�

Prof. Gedimino Motūzos ir kitų petrologų (petrologija yra mokslas apie uolienas, jų sandarą, susidarymą, įvairovę ir paplitimą) tyrimų duomenimis, pas mus yra buvę kai kas panašaus kaip dabartiniai Kurilų salų lankai. Viena plokštė susidurdavo su kita ir vykdavo labai įdomūs procesai. Juos mokslininkai gali atkurti mikroskopiškai tyrinėdami kristalinio pamato uolienas.

Kai pas mus, kaip pasakojo E.Rudnickaitė, atsirado vandens baseinŲ, kuriuose vyko nuosėdinių uolienų sedimentacijos procesai, ėmė formuotis ryškiausia Lietuvos geologinė struktūra, vadinama Baltijos sineklize. Kristalinis pamatas, kai žiūri nuo pietryčių Lietuvos, tarsi gelmėja Baltijos jūros link (Baltijos jūra yra labai jauna, atsirado tik naujausiu geologiniu periodu) ir nuosėdinių uolienų storymė virš tos įdubos didėja. Pietryčių Lietuvoje ji nėra storesnė kaip 500 metrų, o prie Baltijos jūros nuosėdinių uolienų storis per visus geologinius laikotarpius susidarė per 2-2,5 kilometro.

Bendrą Lietuvos geologinį ir geologinės praeities vaizdą gana teisingai numatė dar prof. Juozas Dalinkevičius. Kai buvo daromas Lietuvos geologinis žemėlapis, atraminiais struktūriniais gręžiniais iki pat kristalinio pamato buvo iškelta visa nuosėdinė uolienų storymė. Iš jos identifikuojamos uolienos, nustatoma, kurio laikotarpio jos yra. Dar tiksliau suskirstyti pagal santykinį amžių padeda fosilijų tyrinėjimai.

„Kai žinai kad ir santykinį amžių, daugmaž gali numanyti, kas kuriuo periodu vyko, ir tada jau atsiranda tokie plotai, kurie labiau domina žmoniją, nes yra tikimybė rasti naudingųjų iškasenų, – kalbėjo geologė. – Tuose plotuose padaroma daugiau gręžinių ir atliekamas detalesnis išžvalgymas.“

Pasak pašnekovės, turime geros kokybės geležies rūdos, tačiau dar nėra atlikta detali žvalgyba, t. y. išsamiai įvertintos jos atsargos, kad būtų galima ekslpoatuoti. Jei tų atsargų ir būtų daug, jos yra labai gražiose Lietuvos vietose, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, ir šiuo metu, kai geležies rūdos dar galima nusipirkti kitur, nėra tikslinga ten kasti šachtą ir gadinti kraštovaizdį. Vakarų Lietuvoje rasta nafta taip pat yra labai geros kokybės. Ji net buvo naudojama rusų naftos kokybei pagerinti. Mokslininkų reikalas – nustatyti vietas, kur gali būti naudingųjų išteklių. Būtent Vilniaus universiteto geologams kilo idėja, kad Lietuvoje galima nafta, informuoja „Lietuvos žinios“.