Lingvistai: lietuvių kalba kilusi iš Turkijos

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 24 d. penktadienis

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai.

Tyrėjus indoeuropiečių kalbų raidos pėdsakai atvedė į Anatolija vadintą istorinį regioną, kuris dengia didžiąją modernios Turkijos teritorijos dalį.

Anglų – kaip ir lietuvių – kalba priklauso tai pačiai kalbų grupei, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip 400 kalbų: vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų, lenkų, persų, indų, graikų ir kt. Manoma, kad visos indoeuropietiškos kalbos kilo iš bendros prokalbės.

Lingvistai yra linkę manyti, kad indoeuropiečių kalbos po Euraziją iš Vidurio Rytų pasklido kartu su žemdirbyste. Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) tyrėjo Remko Bukerto (Remco Bouckaert) vadovaujama mokslininkų grupė indoeuropiečių kalbų kilmę nustatė naudodamiesi iš evoliucinės biologijos ekspertų pasiskolintu metodu.

Užuot lyginę įvairių rūšių DNR, tyrėjai pasirinko bendrašaknius žodžius, išduodančius bendrą tų žodžių kilmę. Vienas iš tokių žodžių indoeuropiečių kalbose yra „motina“ (vokiškai – „mutter“, angliškai – „mother“, ispaniškai – „madre“, rusiškai – „мать“). Šie žodžiai visose kalbose yra tokie panašūs, kad juos veikiau turėtų sieti glaudus istorinis ryšys nei atsitiktinis panašumas.

Modeliuodami, kaip šimtai žodžių evoliucionavo bėgant laikui, tyrėjai priėjo išvadą, kad visų indoeuropiečių kalbų gimtinė yra dabartinės Turkijos teritorijoje. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Turkijoje suimti 32 „Anonymous“ grupuotės nariai

Prieš savaitę laiko Turkijoje suimti 32 programišių grupuotės dalyviai „Anonymous“ veikloje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Asus“ išleido robotą šeimai

Japonų bendrovė „Asus“ pristatė namų robotą „Zenbo“, kuris pravers ir suaugusiesiems, ir vaikams. skaityti »

Elektroninė urna prikels mirusiuosius naujam gyvenimui

Bendrovė „Bios Urn“ sukūrė elektroninę urną „Bios Incube“, kurioje mirusiojo pelenai tampa augalo maistu. skaityti »

Nori pasikalbėti – pridėk pirštą prie ausies

„Samsung“ priklausanti Pietų Korėjos įmonė „Innomdle Lab“ kuria išmanųjį laikrodį, kurį dėvėdamas žmogus galės paskambinti telefonu tiesiog pridėjęs prie ausies pirštą. skaityti »

„MasterCard“ sukūrė programą robotui padavėjui

„MasterCard“ pristatė pirmą komercinę programą, skirtą robotui androidui „Pepper“. Naudodamasis ja, robotas taps paslaugiu padavėju. skaityti »

Šunys paramą priims mokėjimo kortelėmis

„Blue Cross“ šunims pasiuvo liemenes su įdiegtu bekontakčiu „PayPal“ kortelių skaitytuvu. skaityti »

Langai bus gaminami iš permatomos medienos

Profesoriaus Liangbing Hu vadovaujama grupė atrado būdą, kaip paversti medieną visiškai permatoma pašalinant iš jos ligniną. skaityti »

Šunys irgi kelia nuotraukas į „Facebook“

„Pedigree“ sukūrė fotografuojančią liemenę šunims „The Posting Tail“, kuri fotografuoja vaizdus tuomet, kai šuo ima smarkiai vizginti uodegą. skaityti »

Tėvai galės sekti vaikams pasakas nebūdami šalia

Korėjiečių įmonė „Samsung“ nusprendė padėti tėvams, grįžtantiems vėlai iš darbo ar dažnai būnantiems komandiruotėse, palaikyti artimesnį ryšį su vaikais. skaityti »

Daugiausia uždirbančių vadovų sąrašo viršuje – gydytojas

JAV gydytojas Patrikas Sun Šiong 2015 metais tapo daugiausiai uždirbančiu vadovu JAV. skaityti »

Kinė humanoidė nustebino grožiu

Kinijos mokslo ir technologijų universitete Hefėjuje oficialiai pristatytas moteriškos išvaizdos robotas „Jiajia“. skaityti »