Lingvistai: lietuvių kalba kilusi iš Turkijos

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 24 d. penktadienis

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai.

Tyrėjus indoeuropiečių kalbų raidos pėdsakai atvedė į Anatolija vadintą istorinį regioną, kuris dengia didžiąją modernios Turkijos teritorijos dalį.

Anglų – kaip ir lietuvių – kalba priklauso tai pačiai kalbų grupei, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip 400 kalbų: vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų, lenkų, persų, indų, graikų ir kt. Manoma, kad visos indoeuropietiškos kalbos kilo iš bendros prokalbės.

Lingvistai yra linkę manyti, kad indoeuropiečių kalbos po Euraziją iš Vidurio Rytų pasklido kartu su žemdirbyste. Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) tyrėjo Remko Bukerto (Remco Bouckaert) vadovaujama mokslininkų grupė indoeuropiečių kalbų kilmę nustatė naudodamiesi iš evoliucinės biologijos ekspertų pasiskolintu metodu.

Užuot lyginę įvairių rūšių DNR, tyrėjai pasirinko bendrašaknius žodžius, išduodančius bendrą tų žodžių kilmę. Vienas iš tokių žodžių indoeuropiečių kalbose yra „motina“ (vokiškai – „mutter“, angliškai – „mother“, ispaniškai – „madre“, rusiškai – „мать“). Šie žodžiai visose kalbose yra tokie panašūs, kad juos veikiau turėtų sieti glaudus istorinis ryšys nei atsitiktinis panašumas.

Modeliuodami, kaip šimtai žodžių evoliucionavo bėgant laikui, tyrėjai priėjo išvadą, kad visų indoeuropiečių kalbų gimtinė yra dabartinės Turkijos teritorijoje. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Turkijoje suimti 32 „Anonymous“ grupuotės nariai

Prieš savaitę laiko Turkijoje suimti 32 programišių grupuotės dalyviai „Anonymous“ veikloje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmo žemėlapis padės susirasti tylesnį būstą

Kalifornijos technologijos instituto darbuotojas Brendan Farell sukūrė triukšmo žemėlapį, kuriame žmonės gali pasitikrinti triukšmo lygį aplink dominantį būstą, prieš jį įsigydami. skaityti »

„Huawei“ paaiškino, kaip mus veikia telefono ekrano spalvinė temperatūra

Kasdien naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, nesunku pastebėti, kad telefonų ir kitų įrenginių ekrano spalvos kartais skiriasi. Tačiau ar susimąstėte, nuo ko tai priklauso ir kaip šios spalvos mus veikia? skaityti »

Telefonus įkraus augalai

Barselonoje įsikūrusi pradedančioji įmonė „Arkyne Technologies“ atrado natūralų būdą įkrauti mobiliuosius telefonus. skaityti »

Kraujo tyrimams Lietuvoje pasitelkiami robotai

Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota medicininių tyrimų laboratorija. Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. skaityti »

Londone planuojama pastatyti medinį dangoraižį

Londono rajone Barbikane numatoma pastatyti 300 metrų aukščio medinį dangoraižį, pavadintą „Oakwood Tower“. skaityti »

„Samsung“ užpatentavo papildytosios realybės lęšius

Kontaktiniuose lęšiuose bus įtaisyta miniatiūrinė vaizdo kamera ir projektorius, taip pat davikliai, leidžiantys valdyti lęšius judinant vokus ir mirksint. skaityti »

Kodėl žmogui geriau gyventi išmaniuosiuose namuose?

Kaip į mūsų visų kasdienybę įsiveržė išmanieji telefonai, taip, turbūt neilgai trukus, miestus ir gyvenvietes užvaldys ir išmanieji namai. skaityti »

Marškinėliai, parodantys žmogaus vidų

„Virtuali-Tee“ – papildytosios realybės marškinėliai, atvaizduojantys žmogaus vidaus organus. skaityti »

Išmanioji šakutė imituos druskos skonį

Tokijo universitete, „Rekimoto“ laboratorijoje, buvo sukurta išmanioji šakutė, imituojanti druskos skonį burnoje. Kad apgautų žmogaus receptorius, naudojama silpna elektros srovė. skaityti »

Ateityje duris atrakinsime ranka?

Mikroschemų gamintoja „Digiwell“ sukūrė į ranką implantuojamą NFC lustą. Operacija užtrunka vos kelias minutes ir primena paprastą injekciją. skaityti »