Lietuviai veržiasi į Ameriką kaip tikri katalikai į Dangaus karalystę.

Įsimetę į lagaminą porą kojinių ir už skolintus nusipirkę bilietą, visa kita tikisi rasti Pažadėtoje Žemėje. Kur doleriai auga tiesiog ant medžių, o europiečių išsiilgę gražuoliai ir gražuolės pasikeisdami budi oro uostuose, o vos nusileidus lėktuvui, kaip kažkuriame kino filme (skonio reikalas, kurį pasirinksit), puola tiesiog į kojas...

Galima pamanyti, kad niekas neskaitė straipsnių apie statybose sunkiai dirbančius mūsų brolius ir prie mirtininkų lovų prirakintas mūsų seseris.

Ne vienas esame pakliuvęs į keblią situaciją, mėgindamas amerikietį pakalbinti lietuviškai.

Kad „where is this....this...“ ir „hello“ dar nereiškia angliško sakinio, daugelis įsisąmonina tik kelis mėnesius pagyvenęs kažkada indėnų genčių valdytose platybėse.

Gali būti, kad Čikaga yra ta vienintelė vieta Amerikoje, kur mimikos ir gestų kalbą supranta dar mokyklos nepradėję lankyti bambliai. Pasaulio imigrantų sostinės gyventojų patirtis ta prasme specifinė, bet ja pasitikėti neverta, ypač pakliuvus į ekstremalias situacijas arba... pradėjus dairytis darbo.
Viena nepėsčia rūbų dizainerė džiaugėsi paprašyta padirbėti pas lovoje dienas leidžiančią ramią senutę: „Su mano anglų kalba ir tokie pinigai!“, – krykštavo, netverdama džiaugsmu.

Kitą dieną nebeatrodė tokia švytinti. Ta kvaila jos slaugoma amerikietė pasirodė besanti tikra ragana, pilna neišpildomų kaprizų. Užsimano šito, užsimano ano... Ir viskas, ką vargšė lietuvaitė tekina atneša, netinka: vis ne tai ir ne tai...
Paskutinį paliepimą Daiva gerai suprato, ypač du jame buvusius žodžius: „closet“ ir „glove“. Pasitikslino žodyne: antrasis reiškė pirštinę, o kad pirmasis – tarptautinis – „puodą“, kai kuriose Lietuvos vietose unitazu vadinamą, ir taip žinojo.

Kai senutė išvydo Daivą su varvančia gumine pirštine ir iš „puodo“ išgriebtu tualetinio popieriaus gniužulu, vos neiškrito iš lovos.
– Kad nieko daugiau ten ir nebuvo, – lietuviškai pasiaiškino slaugė. Ir buvo tuoj pat išvaryta be užmokesčio.

Išgirdusi kad „closet“ reiškia sieninę rūbų spintą, buvus dizainerė atsiduso:
– Taip ir galėjo žmoniškai pasakyti.

Moteriškė, iki šiol tebekaltinanti sutiktus amerikonus, sugebėjo nuvažiuoti į kaimyninę Wisconsin valstiją, užuot pasukus į tokiu pat vardu vadinamą Aveniu. Vos pradėjus vairuoti, paralyžuota išgąsčio, dūmė ženklo rodyklės kryptimi ir stebėjosi galingais didmiesčio greitkeliais...

Sunkvežimių vairuotojai (o ką dar vėlyvą naktį kelyje sutiksi), matyt , iki šiol tebeskelia anekdotus apie „woman from Lithuania“ Wisconsin valstijoje ieškojusią čikagietiškos gatvės.

 
Kita mokytoja iš Lietuvos vos nesėdo už grotų vien todėl, kad, atsiliepusi telefonu, kartojo žodelį „yes“. Ji nesuprato, kad tai skambina Susan, slaugomos bobulės dukra:
– Matei, mano mama prieš tai mūvėjo deimantinį sužadėtuvių žiedą?
– Yes.
– Ar prisipažinsi, kad paėmei?
– Yes (ir pan.)
Beje, tą žiedą ir dar kelis papuošalus, kurių vagyste buvo kaltinama, vėliau, besiblaškydama po apartamentą, „rado“ pačios Susan rankinėje.

Būti nesuprastu kai kada linksma, ypač jei tą dieną esi gražiai susišukavęs, nusiprausęs ir šiaip savimi patenkintas.
Visada gero ūpo mano draugė „Dominick“ parduotuvėje užsimanė morkų.

– Parrots?– apstulbę klausinėjo pardavėjai.– Ir ne šaldytų, bet šviežių? – neprisimena, kad būtų kada turėję...
– Iš kokios šalies būsite ir kam jas naudojate? – klausinėjo vienas per kitą. Dar labiau nustebo, išgirdę, kad sriubai... (angl.„parrots“ – papūgos, „carrots“ – morkos)
Esu tikra, jos dėka būrelis amerikiečių ilgam įsiminė egzotiškos šalies „Lithuania“ vardą.

Gerai, kad nesuspėjo paklausti gaminimo būdo, nes žiauriai jiems būtų nuskambėjęs žodis „tarkuoti“.
Kai tos pačios draugės automobilis sustojo greitkelyje, tuoj pat prisistatė policininkas. Patikrino dokumentus, iškvietė vilkiką ir kiek pleptelėjo.
– In caves? – pašiurpo, išgirdęs apie lietuvių gyvenimą prie Baltijos.
Mes jau tikrai nebelindime olose, bet šmaikštuolė žurnalistė, norėdama kuo vaizdingiau išsireikšti ir gerai nemokėdama anglų kalbos, „caves“ pavartojo vietoj bakužių. Jų iš tiesų užtektinai Lietuvos kaimuose.

Kiek sunkiau tiems, kurie „six“ neskiria nuo „sex“ ar kitaip painioja panašiai skambančius žodžius.
Žavi būtybė vakarėlyje leipo juokais, prisiminusi savo pirmą šokių vakarą Amerikoje.
Kavalieriaus palydėta net iki rūbinės, prisipažino, kad Lietuvoje jau po pirmo šokio kai kas „make love“ (ji turėjo galvoje „įsimyli“, bet tai, ką ji pasakė, reiškia „mylisi“) ir kad jai pačiai tai ne kartą yra nutikę. Norėdama paaiškinti, kad yra gimusi po Ožiaragio ženklu, pridūrė: „I am a whore“, – [ho:r] (kekšė), nors turėjo galvoje horn [ho:rn] (ragas). Negirdėjau istorijos pabaigos, bet nesunku įsivaizduoti.

Koledže anglų literatūrą dėstanti profesorė pasakojo apie savo močiutės, po Antrojo pasaulinio karo iš Rusijos imigravusios į Ameriką, pirmąsias anglų kalbos pamokas.

Sykį sugalvojo ji nupirkti apelsinų. Užėjo į parduotuvę, žiūri: dvi krūvos. Vienoje sultingi, gražūs ir brangesni, kitoje susmegę, apvytę ir pigūs. Kaip sugebėjo, taip pardavėjo paklausė, kam jie skirti.

– Šitie, – pardavėjas parodė geruosius, – valgymui (for eating). – O šitie, – bakstelėjo apipuvėlius – for juice [fo:džu:s].
Močiutė parlėkė namo ir visą popietę kambaryje užsidariusi raudojo.
Amerika – demokratiška šalis, o šitokia diskriminacija, šitoks rasizmas!...Buvo penktojo dešimtmečio vidurys. Grįžęs senelis ją nuramino. Paaiškino, kad „Jews“ [džiu:z ] (žydė) ir „juice“ [džu:s] (sultys) skamba labai panašiai.
Moralas labai paprastas: mokykitės taisyklingai kalbėti ir rašyti angliškai.
Ir nebesigirkite, kad lietuviai valgo tarkuotas papūgas, tebegyvena urvuose ir mylisi po kiekvieno šokio.