Tiesiog verta priminti, kad Mildos šventė švenčiama gegužės 13-ąją. Milda – tai meilės, laisvės ir susidraugavimo deivė.

Tai diena, skirta meilei ir laisvei, kada savo baimes bei prietarus užmiršta netgi beviltiški slunkiai ir šventeivos.

Manoma, kad Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune – Neries ir Nemuno santakoje.

Mitologai dabar nėra vieningos nuomonės: vieni sako, jog Milda – tai meilės, piršlybų, santuokos ir giminės tęstinumo deivė.
Kiti įsitikinę, kad santūrieji lietuviai pagonybės laikais visai kitaip suvokę meilės esmę, ir teigia, kad Milda globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai nesvarbu, vedę žmonės ar ne.

Meilė yra laisva, žmonės įsimyli nepriklausomai nuo bet kokių tabu, tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų, o vedybos, sutartys, ceremonijos ir visi kiti ritualai Mildai nėra reikšmingas dalykas.

Mildos gegužinė – tai įsimylėjėlių ir susidraugavimo šventė. Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį, tereikia paprašyti dievaitės pagalbos, ir ji tikrai padės.
Milda sako, kad reikia mylėti žmones. Nereikia kreipti dėmesio į jokius suvaržymus, draudimus ar pagraudenimus, o tuo labiau – gėdytis savo meilės, kokia ji bebūtų.