Milijardierius Peteris Thielas puoselėja svajonę pasauliui pristatyti visiškai kitokią mėsą. Investuotojas turi labai aiškų tikslą – sukurti technologiją, kuri mėsą „spausdintų“ 3D būdu.

Filantropijos pagrindais veikiančio šiam investuotojui priklausančio fondo „Thiel Foundation“ įkurta laboratorija „Breakout Labs“ siūlo šešiaženklę sumą (nuo 250 iki 350 tūkst. JAV dolerių – fondo atstovai tikslios sumos neįvardija) Misūrio valstijoje (JAV) įsteigtai bendrovei, besispecializuojančiai 3D biospausdinimo technologijų srityje, kuri vis sėkmingiau plėtojama medicinoje, atstatant pažeistus organizmo audinius.

Tikimasi, kad 3D būdu sukurtas mėsos pakaitalas galėtų patenkinti vis augančios žmonijos populiacijos gyvulinės kilmės baltymų poreikį nedidinant poveikio aplinkai (ir/arba išvengiant etinių dilemų), su kuo susiduriama mėsą auginant gyvulininkystės ūkiuose. Ar „Modern Meadow“ 3D mėsa bent jau savo išvaizda bus panaši į natūralią mėsą, pasakyti sunku.

Jau dabar aišku, kad 3D mėsa nebus pigi, nors P. Tylas ir „Modern Meadow“ viliasi, jog bėgant laikui technologiją pavyks patobulinti ir gamybos kaštus ženkliai sumažinti tiek, kad kainos
rinkoje neviršytų vidutinių mėsos kainų.

O kol kas „Modern Meadow“ artimiausias siekis – sukurti bent kelių centimetrų dydžio gabalėlį mėsos pakaitalo. O kol kas 3D mėsa – fantastikos žanro objektas. Pavyzdžiui, išgalvotame Oriono Atšakos pasaulyje auginami priletai (angl. – „prillets“) – „biospausdintuvais atspausdinti gyvūnai be kaulų“. In vitro mėsa kartais vadinama ir „mėsa-šmėsa“ (angl. – „shmeat“) – tokia minima Viljamo Gibsono „Neuromancer“ ir epopėjos „Star Trek“ epizode apie sintetinius mėsos kukulius.