Milžiniška audra kitoje planetoje

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis

Toronto universiteto mokslininkų komanda pastebėjo labai didelius šviesio kitimus rudojoje nykštukėje. Šie šviesio kitimai gali reikšti be galo didelę audra, vykstančią šiame kosminiame kūne. Senų rudųjų nykštukių ir milžiniškų dujinių planetų atmosferų sandaros panašios, todėl šis atradimas gali paskatinti pertikrinti mūsų turimas žinias apie kitų planetų orų reiškinius.

Rudosios nykštukės yra nei žvaigždės, nei planetos. Kad būtų žvaigždės ir jose užsižiebtų termobranduolinės reakcijos, joms trūksta masės, tačiau jų masė ir tam tikros savybės skiriasi nuo milžinių dujinių planetų, tokių kaip Jupiteris. 2.5 m Las Campanas teleskopu Čilėje pakartotinai stebint vieną iš rudųjų nykštukių MASS J21392676+0220226 arba trumpiau 2MASS 2139, buvo užfiksuoti dideli šviesio kitimai, kokie nebuvo fiksuoti jokioje kitoje rudojoje nykštukėje. Mokslininkė Jacqueline Radigan sako, kad kitimai siekė net 30% per aštuonias valandas, o geriausias paaiškinimas šiems kitimams būtų toks, jog teleskopas fiksuoja tamsias ir šviesias dėmes, slenkančias per nykštukės diską ir fiksuojamas teleskopo. Todėl buvo padaryta išvada, jog šiame kosminiame kūne vyksta audra, panaši į Jupiterio Raudonąją dėmę, tik daug kartų stipresnė. Kitas galimas variantas – plyšiai išoriniuose nykštukės atmosferos sluoksniuose, pro kuriuos prasišviečia žemesnieji.

Anot teorinių modelių, planetose milžinėse ir rudosiose nykštukėse kondensuojantis mažoms silikatų ir metalų dulkelėms, formuojasi debesys. 2MASS 2139 šviesio variacijos kito savaičių ir mėnesių bėgyje, todėl natūralu daryti išvadą, jog jos išoriniuose atmosferos sluoksniuose, debesys keičia savo struktūrą. Radigan teigia, jog matuojant debesų kitimo greitį galima nustatyti vėjo greitį , o tai leistų įvertinti vėjų formavimosi mechanizmus dujinėse planetose ir rudosiose nykštukėse.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Sporto populiarumo bangai vis dar augant, spėliojame, kas tam padarė įtaką. Vienas iš tai nulėmusių faktorių yra išmaniųjų technologijų tobulėjimas. skaityti »

Robotas išgelbėjo mergaitę nuo griūvančių lentynų

Permėje (Rusijoje) robotas išgelbėjo vaiką nuo griūvančių ant jo lentynų. skaityti »

Vilniuje lietuviai ir amerikiečiai filmuoja fantastinę dramą apie ateitį „001Lithium X“

Vilniuje prasidėjo bendros Lietuvos ir JAV gamybos vaidybinio filmo „001Lithium X“ filmavimo darbai. skaityti »

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų „Moby Mart“, kuri gali pati važinėti gatvėmis. skaityti »

Serveriai šildys vandenį privačiuose namuose

Olandijos bendrovė „Nerdalize“ siūlo panaudoti serverių gaminamą šilumos energiją šildyti vandeniui. skaityti »

Lietuvos gyventojai – aistringiausi serialų žiūrovai Baltijos šalyse

Duomenys rodo, kad 81 proc. apklaustųjų šalyje linkę žiūrėti net keletą mėgstamo serialo serijų iš eilės. skaityti »

Australiškas monetas puošia bananai su pižamomis

Ir kas tik nevaizduojama ant monetų! Pavyzdžiui – bananai su pižamomis! skaityti »

Slovėnijoje populiarėja skaitmeniniai antkapiai

Vienose Slovėnijos miesto Mariboro kapinėse pasirodė unikalus antkapis su didžiuliu jutikliniu ekranu, kuriame galima peržiūrėti nuotraukas ir vaizdo įrašus. skaityti »