Misija įmanoma: intriguojanti ir žavinti kelionė į Marsą

Publikuota: 2008 m. lapkričio 29 d. šeštadienis

Robotas „Opportunity“ Marse
Ar vis dėlto yra gyvybė Marse? Klausimas, vertas milijono. Nors skeptikai tuo abejoja, bet optimistai seniai įtaria, kad galbūt taip ir yra. Ir nors nei vienas NASA nusiųstas Marso tyrimo zondas jos dar nerado, kas gali paneigti, jog ji tiesiog liko nepastebėta ir vienintelis realus jos suradimo būdas – nusiųsti į Raudonąją planetą astronautus?

Marsiečiai daugumos žmonių kolektyvinėje vaizduotėje gyvena jau daugiau kaip šimtą metų – tereikia peržiūrėti Holivudinius filmų scenarijus. Susižavėjimas šia planeta nėra nepagrįstas: iš visų Saulės sistemos planetų ji panašiausia į Žemę, joje taip pat yra keturi metų laikai. Nors ir šaltesnes už Žemės, Marso temperatūras žmogus gali pakelti. Be to, Marso danguje slenka debesys , o kartais jame sninga  – tai tik dar vienas patvirtinimas, jog egzistuoja ne vienas bendras bruožas su mūsų gimtąja planetą. O kur dar daug žadantis NASA atradimas, jog Marse yra vandens (ledą aptiko tiek „Phoenix“ zondas, tiek ir „Mars Reconnaissance Orbiter“, nufotografavęs milžiniškų ledynų klodus) – tai reiškia tikimybę, kad planetoje gali būti ir gyvybė. Nebūtinai „žalių žmogeliukų“ pavidalu, bet bent jau nežemiškos bakterijos...

Na gerai, Marso gyvybė jūsų nedomina – tačiau pati kosminė kelionė į šią planetą žadina vaizduotę? Juk jau po nusileidimo Mėnulyje mažai kas abejojo, kad kita stotelė – Marsas. Įsivaizduojate – po Raudonąją planetą vaikštinėja žmogus! Taip, tikslas grandiozinis ir sunkiai pasiekiamas – problemų daugiau, nei konkrečių sprendimų.

Tačiau NASA tikslai aiškūs ir išsakyti ne kartą – pirmiausia sugrįžimas į Mėnulį, o sekanti stotelė – Marsas.  Nors dabartinės technologijos dar to padaryti neleis, tačiau po 20 metų tai labai realus dalykas. Tačiau kaip tai vyks? Kokius realius sunkumus patirs astronautai? Ką jiems tikrai teks išgyventi pavojingoje ir niekada dar nebandytoje kelionėje į kosmoso tolius? Vienuolika varginančios kelionės mėnesių, šeši žmonės ir vienas lemtingas žingsnis į istoriją.

Nuostabiomis iliustracijomis pagyvinta knyga „Pirmyn į Marsą“ kviečia žvilgtelėti į visa tai iš arčiau:

Kelionės tikslas: Marsas

Erdvėlaivis: „Terra Nova“, 325 tonas sverianti termobranduolinė raketa, sudaryta iš įgulos gyvenamojo modulio, atominio reaktoriaus, aprūpinančio laivą elektra ir atstojančio atominį raketos variklį bei keturių modulinių degalų bakų, suguldytų palei vieną stiebą. Į stiebą įkišta ir grįžimo į žemę kapsulė bei patobulintas „Apollo“ tipo „Orion“ klasės paviršiaus tyrinėjimo darbų aparatas.

Nusileidimo vieta: 266 laipsniai vakarų ilgumos ir 33 laipsniai pietų platumos, Dao Valles kanjonų komplekso pakraštys, Hellas baseino regionas, pietinis Marso pusrutulis.

Nusileidimo data: 2030 gruodžio 23 d.

Kelionės į priekį trukmė: 11 mėnesių skrendant opozicijos klasės trajektorija, kuri atves erdvėlaivį Veneros link, kad prieš skrendant į Marsą būtų galima pasinaudoti jos gravitacija. Nuo gravitacijos erdvėlaivis padidins greitį, panašiai kaip nuo kalno riedanti mašina, ir, jei nepriartės per arti planetos, tolyn skris greičiau nei prieš tai. Kelionės trukmė pailgės, tačiau bus sunaudota mažiau degalų.

Kelionė atgal: 6,5 mėnesio. Išskridimas suplanuotas tuo metu, kai Marsas bus opozicijoje (arčiausiai Žemės), be jokių kitų gravitacijos postūmių.

Laikas, praleistas Marse: 62 dienos

Įgulos narių skaičius: 6

Pavojai: mechanizmų gedimai.

Pavojai sveikatai: kaulų retėjimas, ilgalaikio nesvarumo sukelta širdies aritmija ir didesnė širdies smūgio tikimybė, dėl gravitacijos stygiaus ir radiacijos atsiradęs autoimuninės sistemos nepakankamumas, dėl sutrikusio paros ritmo ir miego trūkumo atsiradusi depresija, emocinės problemos bei įtampa tarp įgulos narių, kelianti grėsmę saugumui, nuodingos Marso dirvos sukelti kvėpavimo sutrikimai, ir dar daug kitų.

Daugiau būsimos beveik metus truksiančios kelionės detalių aprašyta knygos puslapiuose. Skubame nuraminti mokslu besidominčius skaitytojus – tai ne fantastinė knyga, o mokslo populiarioji literatūra, pagrįsta dabartinėmis astrofizikos, biologijos, medicinos ir technikos žiniomis bei pagražinta daugybe fotografijų.

Besidomintiems astronomija, kosmonautika ir apskritai, žmogaus galimybėmis ištverti ilgalaikes kosmines misijas, ši knyga taps puikia artėjančių švenčių dovana. Belieka tikėtis, jog tai ne paskutinis akademinę ir pažintinę literatūrą leidžiančios leidyklos „Eugrimas“ gardumynas populiaraus ir praktiško mokslo mėgėjams.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Už smulkias elektronines atliekas gyventojai skatinami dovanomis

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA). skaityti »

Atostogas Gruzijoje planuoti padės pirmoji lietuviška kelionių aplikacija

Populiarėjantį lietuvių turizmą į Gruziją netrukus dar labiau sustiprins tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Kutaisio bei internetinė kelionių į Gruziją planavimo aplikacija. Savarankiškiems keliautojams aplikacija „Kelionė į Gruziją – pasidaryk pats!” leis sužinoti pagrindinę informaciją apie šią šalį, jos regionus, nacionalinę virtuvę, įdomiausius objektus, pasiūlys išbandyti jau parengtus maršrutus skirtingai kelionės trukmei bei leis interaktyvių žemėlapių pagalba susiplanuoti unikalų savo atostogų maršrutą. skaityti »

Lietuviškų palydovų sėkmė – įkvėpimas tolesniems darbams

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais. Susitikime su Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais buvo aptartas lietuviškų palydovų paleidimas į atvirą kosmosą ir tolesnis darbas. skaityti »

Antrąja faksimile taps pirmoji lietuviška knyga

Spaustuvė „Petro ofsetas“, pernai išleidusi Kristijono Donelaičio „Metus“, ėmėsi naujos užduoties – Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilės leidybos. skaityti »

Vaikinai telefonu pliurpia daugiau nei merginos

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta „Samsung La Fleur“ apklausa aiškinosi, kuri lytis šiandien valdo išmaniųjų telefonų pasaulį. skaityti »

Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. skaityti »

„LituanicaSat-1“ misija kosmose prasidėjo sėkmingai

Penktadienį, vasario 28 dieną, 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata. skaityti »

Skelbiamas mokslinio laivo pavadinimo konkursas

Klaipėdos universitetas stato mokslinių tyrimų laivą ir skelbia laivo pavadinimo konkursą. skaityti »

„Ford“ SYNC programėlės pagelbės statant automobilį ir klausantis radijo

„Ford“ Barselonoje vykstančiame pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese MWC šiandien pristatė dar kelias išmaniojo automobilio koncepciją atitinkančias naujienas. skaityti »

„Canon“ atnaujina funkcijas ir pristato nuotolinį pultelį, skirtą profesionalioms vaizdo kameroms

„Canon“ papildė profesionalams skirtų gaminių liniją nauju laidiniu nuotolinio valdymo prietaisu – „Canon“ nuotolinio valdymo pultu RC-V100, pritaikytu profesionalams skirtoms vaizdo kameroms. skaityti »