Yra du atminties tipai – laikinoji ir pastovioji. Pastoviojoje atmintyje duomenys išlieka ir be energijos tiekimo, ir kol kas pagrindinė pastovioji atmintinė yra flash atmintis. Nors ji veikia gerai, tačiau ši technologija jau pasiekė mažinimo ribą ir darosi vis sunkiau ir sunkiau prietaisus mažinti, tuo pat metu saugant vis daugiau informacijos.

Australijos mokslininkai sukūrė naujoviškų nanodydžio įrenginių platformą, leisiančią išsaugoti daug daugiau informacijos, mėgdžiojant žmogaus atmintį.

Šios sluoksniuotos struktūros sukurtos, naudojant 10 000 kartų už žmogaus plauką plonesnes oksidų plėveles. „Plėvelių chemija specialiai pakeičiam, kad jose pasireikštų „memristinis“ efektas – kai atminties elemento elgesys priklauso nuo anksčiau buvusios būsenos. Flash atminčiai sparčiai artinantis prie fundamentalių mažinimo ribų, naujos kartos pastoviajai atminčiai reikia naujų medžiagų ir architekūros“, – paaiškino projekto vadovė Sharath Sriram iš RMIT pranešime spaudai.

Technologija remiasi memristoriais – tai yra elektriniai elementai, kurie, technologijos ekspertų įsitikinimu, pralenks dabartines Flash, SSD ir DRAM standžiųjų diskų technologijas. Šie memristoriai galės būti įdiegti į pastoviąją kietosios būsenos atmintį, bei galės būti žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančių kompiuterių statybiniai blokai.

Naujoji technologija yra viena iš perspektyviausių tokių struktūrų kūrimui ir gali būti naudojama kambario temperatūroje.

„Mūsų sukurta struktūra gali būti naudojama daugeliui elektroninių prietaisų – nuo ultrasparčios atminties įrenginių, kuriuos galima sumažinti iki kelių nanometrų dydžio iki kompiuterių logikos architektūros, atkartojančios biologinių nervinių tinklų lankstumą ir atsako laiką“, – sakė Sriram.

Tyrėjai savo darbą aprašė Advanced Functional Materials žurnale ir yra įsitikinę, kad jų platforma galiausiai suteiks ne tik geresnį duomenų saugojimą, bet ir įrenginius, galinčius suprasti supantį pasaulį.