Technologijų sukelta iliuzija veikė net ir tada, kai kūnais „apsikeitę“ žmonės atrodė labai skirtingai arba buvo skirtingų lyčių. Tiesa, nepavyko tiriamųjų priversti patikėti, kad jie laikinai „persikraustė“ į žmogaus formos neturintį objektą, pavyzdžiui, kėdę.

Per vieną iš eksperimentų ant manekeno galvos mokslininkai pritvirtino dvi kameras, sujungtas su mažais ekranėliais tiesiai prieš tiriamojo akis. Tokiu būdu pastarasis galėjo matyti tai, ką „matė“ manekenas. Pavyzdžiui, tyrėjams palenkus ir savanorio, ir manekeno galvas žemyn, tiriamasis vietoje savo kūno išvydo plastikinį.

Tačiau iliuzija prasidėjo tada, kai mokslininkai manekeno ir tiriamojo pilvą vienu metu palietė lazdele. Eksperimento dalyviui matant manekeno pilvą vietoje savojo, tačiau jaučiant lietimą, susidarė stiprus persikėlimo į kitą kūną įspūdis.

„Tai parodo, kaip lengva pakeisti tai, kaip smegenys suvokia fizinį „aš“, – sako tyrimui vadovavęs Švedijos medicinos universiteto mokslininkas Henrikas Ehrssonas. – Manipuliuojant pojūčiais, įmanoma sukurti ne tik išėjimo iš kūno, bet ir persikėlimo į kitus kūnus iliuziją“.

Vienas iš projekto tikslų buvo sužinoti daugiau apie tai, kaip smegenys formuoja mūsų pojūtį, kad esame savo kūno viduje. Anksčiau mokslininkai spėjo, kad čia labai svarbūs signalai iš raumenų, sąnarių ir odos. Naujieji eksperimentai įrodo, kad manipuliavimo pojūčiais ir judesiais užtenka mus įtikinti, kad esame persikraustę į kitą kūną.

Atradimas gali turėti praktinės naudos tobulinant virtualios realybės programas ir robotų technologijas. Žinios taip pat turėtų praversti ir mokslininkams, tiriantiems kūno suvokimo ligas.