Po 50 metų trukusių precizinio tikslumo tyrimų astronomai priėjo keistą, tačiau nuostabią išvadą apie mūsų Saulę – ji yra apvalesnė už bet kurį kitą gamtos pasaulyje esantį kūną, rašo britų „The Guardian“. Saulė yra ne šiaip apvaliausia kokių nors objektų kategorijoje – ji yra apvaliausia sfera iš visų, egzistuojančių visatoje. Jei mūsų žvaigždė būtų paplūdimio tinklinio kamuolys, iki tobulo apvalumo jai trūktų tik smiltelės.

Daugelis planetų (pvz., Jupiteris, Saturnas) ties pusiauju yra truputį išsipūtę, labiau ovalinės formos. Jupiterio sūkiai šį dujinį milžiną ties jo pusiauju „sustorina“ 7 proc. Natūraliai norėtųsi daryti išvadą, kad kažkas panašaus yra ir su Saule, tačiau tai nebūtų teisinga. Nors ties ekvatoriumi Saulė vis dėlto išsipūtusi, tas išsipūtimas (atsižvelgiant į žvaigždės skersmenį – 1,4 mln. km) yra juokingai menkas – tik apie 10 km. Vienintelis žmonijai žinomas apvalesnis objektas yra žmogaus sukurta dirbtinė silicio sfera.

Iki šiol Žemės atmosfera trikdė Saulės stebėjimus (trukdė juos atlikti itin tiksliai). Tačiau su itin tiksliai valdytu NASA „Solar Dynamics Observatory“ zondu Saulės apskritumą mokslininkams, vadovaujamiems Džefrio Kuno (Jeffrey Kuhn) iš Havajų universiteto (JAV), pagaliau pavyko įvertinti.

„Mes buvome šokiruoti, – tvirtina Dž. Kunas, kurio tyrimo atskaita publikuota žurnale „Science“. – Rezultatas buvo išties netikėtas.“

Stebėjimo rezultatai nepaprastai svarbūs tiriant Saulės vidų, kuris, lyginant su paviršiumi, sukasi ne tokiu greičiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad Saulės išorė sukasi gerokai lėčiau nei buvo tikėtasi. Dž. Kunas yra linkęs manyti, jog tai tikriausiai apsprendžia po paviršiumi vykstanti turbulencija. Tyrėjai taip pat pabandė ieškoti sąsajų tarp Saulės skersmens ir 11 metų trunkančio šviesulio aktyvumo ciklo. Paaiškėjo, jog statistiškai reikšmingų sąsajų tarp šių kintamųjų nėra.

Dž. Kunas atkreipia dėmesį, jog tai gali būti dar ne paskutinė Saulės staigmena. „Saulė dažniausiai glumina tuos, kurie mėgina nuspėti jos elgesį, - pabrėžia mokslininkas. – Ji kvailina mus kiekvienąsyk, kai tik į ją mėginame pažiūrėti.“