Aliyah Bacchus grįžusi namo šeimai pasiūlė pasirinkimą: priimti jos seksualinę orientaciją arba prarasti dukrą amžiams, rašo „The Los Angeles Times“.
Aliyah Bacchus grįžusi namo šeimai pasiūlė pasirinkimą: priimti jos seksualinę orientaciją arba prarasti dukrą amžiams, rašo „The Los Angeles Times“.
Viskas, kas liko iš ankstesnio žmogaus, kuri ji buvo, tai nuotraukos. Štai ji, tesverianti 45 kilogramus, plačiai besišypsanti savo vestuvių dieną, apsisiautusi hidžabu – perlais išsiuvinėta vestuvine mantija, spindinčia karoliukais. Jos gležnos rankos apvilktos glotniomis baltomis pirštinėmis, vualis pritvirtintas prie balto šalio, apvynioto aplink veidą. Šalia jos stovi tėvas.
Taip buvo prieš tai, kai ji nutraukė santuoką santuokos. Prieš tai, kai jos musulmoniška šeima sužinojo, kad ji homoseksuali. Prieš jos pabėgimą.
Dabar Aliyah 22 metai, ji tebesveria 45 kilogramus. Tai berniukiškai moteriška lesbietė, trumpai kirptais juodais plaukais, ilgomis blakstienomis ir kampuotais žandikauliais.
Ji iškeitė savo musulmoniškus apdarus į kelnes ir akinius nuo saulės metaliniais rėmais. Kairėje ausyje ji turi viena auskarą, o dešinėje – keturis, taip pat žiedą bamboje ir nosyje.
Aliyah yra musulmonė, tai dalis jos identiteto, kurio ji negali nusikratyti, kaip ir savo seksualinės orientacijos. Ji žino, kad kai kuriose musulmonų sektose homoseksualumas yra nusikaltimas baudžiamas mirtimi. Tačiau Aliyah gyvena Amerikoje.
JAV yra priimtina būti homoseksualiu. Tačiau kaip ji gali būti tuo kuo yra, būdama prisirišusi prie savo šeimos tikėjimo? Kaip ji gali suderinti dvi savo egzistencines puses?
Neseniai ji pamilo kitą moterį ir ji ją priima tokią, kokia ji yra.
Angelas, kylantis iš liepsnų. Tai tatuiruotė, atspindinti Aliyah‘os motiną, kuri ištekėjo 15 metų. 19 ji pagimdė Aliya, savo trečiąjį vaiką. Po dviejų mėnesių ji žuvo gaisre.
Tėvas nesusitvarkė su trijų vaikų auginimu, todėl jam padėjo sesuo. Aliyah ją mylėjo kaip motiną. Tėvas liepė jai dėvėti musulmoniškus apdarus nuo vaikystės, o nuo trylikos metų į duris jau belsdavosi jaunikiai, prašydami jos rankos. Aliyah susiginčijus su tėvu, šis pagrasino, kad privers ją ištekėti ir atsiims iš mokyklos. Aliyah liovėsi mokiusis. Kam to reikia, jeigu jos gyvenimas buvo skirtas santuokai ir vaikams?
Paskutiniaisiais metais mokykloje ji svajodavo apie savo mokytoją, kuri buvo pilna idealizmo. Tada ji sau to nepripažino, tačiau dabar žino, kad buvo ją įsimylėjusi. Ji nustūmė savo romantiškus jausmus tolyn.
Aliyah‘os tėvas sirgo širdies ligomis ir norėjo, kad po jo mirties dukra kas nors pasirūpintų. Taigi pabaigusi vidurinę ji ištekėjo už 23 metų musulmono iš Gajanos.
Vestuvių naktį ji gulėjo šalia savo vyro galvodama: „Ką po velniais aš darau?“
Aplankiusi savo tetą Aliyah pasipasakojo, kad ji nejaučia potraukio vyrui. Teta pasibaisėjusi paklausė: „Ar tave traukia merginos?“.
Tada ji nieko neatsakė, tačiau ji pradėjo lankytis pas psichoterapeutą, kuris jai davė informacijos apie gėjų ir lesbiečių bendruomenę Manhetane. Visa tai paaiškino jos susižavėjimą mokytoja ir visišką nesidomėjimą vyrais: ji buvo homoseksuali.
Viduje Aliyah jautė palengvėjimą. Tačiau ji žinojo, kad jos šeima niekada to nesupras ir atstums ją.
Kai jai sukako 18, mirė tėvas. Aliyah gedėjo, tačiau džiaugėsi, kad jam taip ir neteko sužinoti, kad ji lesbietė.
Jai pradėjus dirbti, viršininkas paklausė, ar ji nėra lesbietė. Aliyah atsakė „taip“. Jis pranešė tai jos tetai.
Vieną dieną paskambinusi tetai ji išgirdo: „Jeigu tu ketini man pasakyti, kad esi lesbietė, aš negalėsiu ir nenorėsiu su tavimi turėti ryšių“. Greitai ji gavo elektroninį laišką iš brolio, kuris rašė kažką panašaus.
Tačiau ar homoseksualumas yra nuodėmė?
Aliyah žino istoriją apie Loto miestą Korane, kuri turėtų būti argumentas prieš homoseksualumą. „Tai istorija apie miestą, kuris buvo sunaikintas dėl to, kad ten gyveno gėjai“, – sako ji. Tai panaši istorija, kaip pasakojimas apie Sodomą ir Gomorą.
Ji žino, kad šeima leistų jai grįžti į jų gyvenimus, jeigu ji atgailautų ir užmirštų savo lytinę orientaciją. Tačiau Aliyah sako, kad verčiau mirtų, negu vėl bandytų būti tuo žmogumi, kuriuo buvo.
Vieną dieną prie gėjų ir lesbiečių bendruomenės centro ji sutiko moterį, vardu Stella. Ji buvo kilusi iš Kazachstano ir persikėlė į JAV, kai jai buvo 14 metų. Ji žinojo, kad yra lesbietė nuo 9 metų. Bėgant dienoms jų ryšys stiprėjo ir jos pamilo viena kitą.
Po dviejų mėnesių Aliyah nusprendė aplankyti savo tetą ir pranešti, kad pamilo moterį, kuri nėra musulmonė. Teta pasakė, kad ji atrodo kaip berniukas ir paklausė, ar ši ketina „išspręsti savo problemą“. Jai atsakius neigiamai, teta ištaria: „Tu pernelyg protinga, kad būtum lesbietė, tai šėtono darbas, melsiuosi Alacho, kad jis tau atleistų“.
Taip moterys atsisveikino visiems laikams. Aliyah su savo mylimąja išsikraustė į Arizoną, toli nuo namų, kuriuose tiek daug slegiančių prisiminimų.