Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

M. Starkaus ir V. Radzevičiaus programėlė panaši į kelionę laiku

Dar kartą Pietų Amerikoje keliautojų nuotykius realiuoju laiku stebėti padeda mobilioji programėlė „Kelionė 2012“. skaityti »

UAB „YE International“ įteikė pagrindinį prizą elektronikos mėgėjų konkurso „RS stipendija“ nugalėtojui

Beveik visus praėjusius metus vyko mėgėjų elektronikos konkursas „RS stipendija“. skaityti »

Žvaigždžių tramvajumi – į Žemės orbitą

Kelionės į kosmosą yra vienas sudėtingiausių žmonijos pasiektų tikslų. Tačiau tai ir labai brangu – 1 kilogramo svorio iškėlimas į žemą orbitą šiuo metu kainuoja apie dešimt tūkstančių JAV dolerių. O astronauto kelionė pilotuojamu kosminiu laivu kainuoja net šimtą tūkstančių dolerių, taip pat svorio kilogramui. skaityti »

Artėjant Žemės dienai gyventojai kviečiami tausoti aplinką ir laimėti taupiųjų lempučių

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO kartu su Lietuvos nacionaline vartotojų federacija, pasitikdami „Žemės dieną“, savo svetainėse pristato edukacinį filmuką ir trumpą apklausą gyventojams apie racionalų elektros energijos vartojimą. skaityti »

„Senior CHAT“ – sveikatos raštingumas senjorams

Žinios apie sveikatos apsaugos sistemą, paslaugas, sveiką gyvenseną turi didžiulės įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybei. skaityti »

SOPA autorius bus perspėjamas specialia reklama

Rajone, kuriame gyvena SOPA įstatymo projekto autorius Lamar S. Smith, netrukus atsiras perspėjamasis reklaminis stendas, kuriame bus įrašas: „Nejuokauk su internetu“ (angl. Don’t Mess With the Internet). skaityti »

Kaune duris atvėrė medicininių tyrimų laboratorija, kurioje kraujo tyrimus atlieka robotas

Kaune duris atvėrė medicininių tyrimų laboratorija „Antėja“, kurioje kraujo mėginius tiria automatizuota–robotizuota laboratorinių tyrimų sistema. skaityti »

„Facebook“ tinkle moteris susipažino su savo vyro žmona

Vašingtono valstijoje (JAV) dvi socialinio tinklo „Facebook“ naudotojos išsiaiškino, jog yra ištekėjusios už to paties vyriškio. skaityti »

„Facebook“ – Švedijos moterų nelaimės priežastis

Geteborgo universiteto psichologų atlikti tyrimai parodė, jog „Facebook“ daro Švedijos moteris nelaimingas. skaityti »

„Mitsubishi“ elektromobiliai gali tapti ir energijos tiekėjais

„Mitsubishi“ pradėjo gaminti nešiojamus elektros energijos moduliatorius „MiEV Power Box“, kurie galės tiekti energiją iš elektromobilių i–MiEV ir „MINICAB–MiEV“. skaityti »