Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Apple“ gali būti uždrausta išvežti „iPad“ iš Kinijos

Kinijos kompanija „Proview Technology“ sieks uždrausti planšetinių kompiuterių „iPad“ eksportą iš Kinijos, o taip pat jų importą. skaityti »

„Kodak“ nebegamins skaitmeninės produkcijos

Vasario mėnesį paskelbusi apie bankrotą, bendrovė „Kodak" pranešė ketinanti nebegaminti skaitmeninių vaizdo kamerų bei fotoaparatų. skaityti »

Ieškoma būdų elektromobilių gamybai ir perdirbimui Lietuvoje skatinti

Valstybinės kelių transporto inspekcijoje surengtame susitikime su Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) nariais aptarti aktualiausi klausimai, iškylantys gaminant ar perdirbant elektromobilius. skaityti »

„Philips“ sukūrė dėvimą skausmą malšinantį įrenginį

Tarptautinė technologinių inovacijų kūrėja „Philips“ sukūrė dėvimą skausmą mažinantį įrenginį „BlueTouch“, kuriame pritaikytos šviesos terapijos technologijos. skaityti »

„YouTube“ svetainėje populiarėja Šiaurės Korėjos akordeonistų ansamblis

Šiaurės Korėjos ansamblis, kurį sudaro jauni šios šalies akordeonistai, pristatę savą Norvegijos grupės „A-ha“ dainos „Take on Me“ versiją, tapo itin populiarus „YouTube“ svetainėje. skaityti »

Išmanieji akiniai: nebe vizija, o realybė

Praėjusiais metais modernios technologijos itin sėkmingai veržėsi į akinių rinką. Vasarą JAV, o kiek vėliau ir Europos rinkai buvo pristatyti pirmieji elektroniniai akiniai, automatiškai prisitaikantys prie skirtingu atstumu žmogaus matomų objektų. skaityti »

Niujorko viešoji biblioteka pasiūlė patiems susikurti stereofotografijų

Niujorko viešoji biblioteka savo archyve turi daugiau nei 40 000 istorinių stereofotografijų – stereogramų, daugumai kurių jau daugiau nei šimtas metų. skaityti »

Išmanusis „saulės“ krėslas

Krėslas, šezlongas arba lauko suolelis – neįprastos formos, bet patogus, o svarbiausia – išmanus. Ar gali taip būti? Gali. skaityti »

„Kamuoliai“ – geriamojo vandens rezervuaras

Jaunas studentas siūlo iš pažiūros paprastą, bet veiksmingą būdą „rinkti“ vandenį iš aplinkos, jį valyti ir naudoti. Jis siūlo sukurti „vandens kamuolius“. skaityti »

Minima Europos duomenų apsaugos diena

Europos duomenų apsaugos diena paskelbta sausio 28–oji. Ši diena įtvirtinta Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę. skaityti »