Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„LG Electronics“ Europoje gamins daugiau buitinės technikos

„LG Electronics“ (LG) Lenkijoje, Vroclavo mieste atidarė naują buitinės technikos gamybos liniją, kuri leis gaminti daugiau Europos rinkai skirtos buitinės technikos. skaityti »

Moderniems namams – stilingi šakučių lizdai

Kiekvienuose namuose yra šakutės lizdas. Dažnai norint, kad veiktų daugiau negu vienas prietaisas, susiduriame su dilema – ką išjungti, nes laisvų „rozečių“ nėra. Dizaineris Serdar Sisman iš Turkijos siūlo stilingą sprendimą. skaityti »

Šviečianti pagalvė

Po varginančios dienos dažnas iš mūsų pagalvoja, jog norėtų atsigulti į lovą, padėti galvą ant minkštutės pagalvės ir užmigti. Japonas Takaaki Oguchi siūlo tamsoje šviečiančias ir šilumą skleidžiančias pagalves. skaityti »

Elektroninis rašiklis – liniuotė

Ar pamenate braižybos pamokas mokykloje? Reikėdavo liniuočių, pieštukų, skriestuvų ir dar daugybės įvairių priemonių. Ko gero norėdamas palengvinti tiek moksleivių, tiek su įvairiais brėžiniais dirbančių asmenų darbą dizaineris Jang Hyung–jin sukūrė elektroninį rašiklį. skaityti »

Keistas rankinio laikrodžio prototipas

Šiandien rankiniai laikrodžiai mums tapo aksesuarais, o pagrindinės funkcijos – sužinoti laiką, jau nenaudojame, nes turime mobiliuosius telefonus. Ko gero galvodamas ne apie funkcionalumą, o apie grožį ir estetiką, dizaineris Mario Troise pasiūlė laikrodžio „Nooka“ konceptą. skaityti »

Lanksti lempa – kilimėlis

Irina Rozhavsky – dizainerė garsėjanti savo neįprastu polinkiu šviesai. Dažniausiai jos kuriami daiktai skleidžia šviesą, nors ir nėra labai funkcionalūs. skaityti »

„Siemens“ ir BMW sukūrė universalią spartaus įkrovimo sistemą elektromobiliams

Technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ drauge su Vokietijos automobilių gamintoju BMW suprojektavo elektros lizdą, kuris leidžia elektromobilius sparčiai įkrauti tiek pastoviąja (DC), tiek kintamąja srove (AC). skaityti »

„Google“ atskleidė savo „automobilio be vairuotojo“ projekto technines detales

„Google“ tarptautinėje Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE, Institute of Electrical and Electronics Engineers) atskleidė nemažai techninių detalių apie dar ne taip seniai kruopščiai slėptą autonominį automobilių vairavimo projektą. skaityti »

„Bėgimo ratas“ gamins elektrą

Tai, kad žmogaus energiją, galima paversti elektros energija, ko gero nieko nestebina. Juk mindami dviratį galime priversti lemputę šviesti, o ką padaryti, kad energijos užtektų visam gyvenamųjų namų kvartalui? skaityti »

Žvilgsnis į Everesto viršukalnę – per interneto kamerą

Šiomis dienomis aukščiausiai pasaulio viršukalnei – Everestui – dėmesio tikrai netrūksta. skaityti »