Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

12 įdomių faktų apie Vilniaus turistus

Vilniuje turistų skaičius nuolat auga – Lietuvos sostinę, kaip dar nepažintą ir neatrastą pasaulio kampelį, renkasi vis daugiau turistų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš tolimojo užsienio. skaityti »

Kas telefone svarbiausia jaunimui?

Patarimais, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį jaunam žmogui renkantis naują, tačiau ne patį brangiausią telefoną, dalinosi „Samsung“ rinkodaros koordinatorius Jonas Ožekauskas. skaityti »

Estijoje pristatoma brangiausia pasaulio moneta

Į Estijos sostinę atkeliavo brangiausia pasaulyje moneta – sidabrinis pinigas iš 1794 m. JAV išleistų dolerių partijos. skaityti »

Robotas humanoidas nesupyksta pargriautas

„Boston Dynamics“ pristatė naują roboto humanoido „Atlas“ versiją. Nukritęs robotas sugeba pats savarankiškai atsistoti. skaityti »

Suomijos vyriausybė išleido proginę euro monetą garsiausiam visų laikų šalies konditeriui pagerbti

150-ųjų Karlo Fazerio (Karl Fazer) – garsiausio Suomijos konditerio ir iki šių dienų gyvuojančios „Fazer“ įmonės įkūrėjo – gimimo metinių proga Suomijos vyriausybė išleido konditerio vardo kolekcines 10-ies ir 20-ies eurų nominalo monetas. skaityti »

KTU absolvento sukurtą prietaisą „DataLinker“ naudoja geriausi pasaulio buriuotojai

Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Ričardas Novošinskas, vadovaujantis įmonei „SailRacer.net“, o laisvalaikiu buriuojantis, sukūrė prietaisą, padėsiantį buriavimo varžybose dalyvaujančioms jachtų įguloms lengviau apdoroti laivo duomenis. skaityti »

Automatinės kėdės – tvarkingam biurui

„Nissan“ įgyvendino reklaminę akciją, kurios metu pademonstravo, kaip automatiškai į savo vietas susistato kėdės. skaityti »

Kanadoje įrengti trimetriniai bankomatai krepšininkams

Toronte įrengti bankomatai krepšininkams, kurių ekraną net krepšininkas gali pasiekti tik pašokdamas į viršų. skaityti »

„Microsoft“ kuria virtualų ateities futbolą

„Microsoft“ tikisi išpopuliarinti papildytosios realybės akinius amerikietiškame futbole. skaityti »

„BPS Sberbank“ išleido romantiškas monetas

Baltarusijos bankas „BPS Sberbank“ artėjant šv. Valentino šventei išleido progines sidabrines monetas su kačiukais ir triušiukais. skaityti »