Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »