Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

TRUNK kuprinė nešiojamajam kompiuteriui: aktyvus gyvenimas Tavo kuprinėje!

Aktyviam ir praktiškam miesto žmogui skirtame nešiojamojo kompiuterio krepšyje TRUNK telpa viskas, ko gali prireikti per dieną – nuo nešiojamojo kompiuterio iki sportinės aprangos. skaityti »

Olandijoje – pirmasis pasaulyje elektros energiją gaminantis dviračių takas

Olandijoje nutiestas pirmasis pasaulyje dviračių takas su integruotais saulės elementais, kurie šviesiu paros metu gamina elektros energiją. skaityti »

Pradedama statyti rekordinio dydžio piramidė iš milijono monetų

Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje pradedama statyti monetų piramidė, kuri bus sudaryta iš vieno milijono vieno cento monetų. Tai bus didžiausia pasaulyje piramidė, pastatyta iš monetų. skaityti »

Druskininkuose įžiebtas didžiausias pasaulyje „Like“ simbolis

Lietuva turi dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje „Like“ simbolį, skirtą socialiniams tinklams. Šis ženklas lapkričio 7 d., įžiebtas ant į geriausių pasaulio slidinėjimo trasų penketuką patenkančios Druskininkų „Snow Arena“ pastato fasado maždaug 50 metrų aukštyje. skaityti »

„Jūros liga“ ir kitos neišpręstos problemos gali gerokai sugadinti virtualios realybės reputaciją

Šiandien pagrindine virtualios realybės varomąja jėga yra kompanija „Oculus VR“. Būtent ji padėjo Samsung sukurti „Gear VR“, leidžiantį „Galaxy Note 4“ savininkams pasinerti į virtualią realybę, tačiau nepertraukiamas seansas gali trukti iki 25 minučių. skaityti »

„Forbes“ pristatė brangiausių 2014 m. prekės ženklų sąrašą

Žurnalas „Forbes“ eilinį kartą įvertino įvairių prekės ženklų kainą, atsižvelgdamas į kompanijų pelningumą ir jų įtaką pasaulyje. skaityti »

Tiksliausias pasaulyje laikrodis: nesustoti 5 mlrd. metų ir fiksuoti juodųjų skylių gravitacines bangas

Jei norėtumėte sužinoti tikslų laiką, jums tektų nukakti į Kolorado valstijoje (JAV) esantį Boulderio miestą. Ten cezio atomų fontanas matuoja oficialų JAV laiką. skaityti »

Moksleiviai nori sekti mokytojus „Facebook“, bet patys sekami būti nenori

80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese – tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. skaityti »

97 milijonus svarų kainuojantis superkompiuteris numatys orus jūsų kieme

Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba paskelbė apie planus kitais metais Ekseteryje pastatyti didžiausią pasaulyje klimato tyrimams skirtą superkompiuterį. skaityti »

„Google“ žemėlapiai apie Vilnių papasakos daugiau nei iki šiol

Žemėlapis – vienas svarbiausių dalykų kiekvienoje kelionėje. Pasaulyje kasmet keliauja milijardas žmonių, o daugiau kaip 5 mln. aplanko ir Lietuvą. Daugelis šių keliautojų žemėlapius nešiojasi tiesiog kišenėje gulinčiame telefone ar kitame išmaniajame prietaise. skaityti »