Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Fizinių ir technologijos mokslų centre paminėta Fotonikos diena

Europos technologijų platformos Fotonika 21 duomenimis, 2015 metais pasaulyje fotonikos verslas sugeneruos 335 milijardus eurų pajamų – tokie skaičiai buvo pristatyti Fotonikos dienos renginyje Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC). skaityti »

LG tyrimas: lietuviai telefonu fotografuoja keliones, tik 9 proc. jų daro asmenukes

„LG Electronics“ (LG) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai daugiausiai (62 proc. apklaustųjų) telefonu fotografuoja keliones, kraštovaizdį ir turizmo pramogas. skaityti »

Lietuvos interneto vartotojai kviečiami rinkti laukiamiausią prekės ženklą

Interneto vartotojai kviečiami dalyvauti balsavime ir nuspręsti, kokio tarptautinio prekės ženklo jie labiausiai laukia Lietuvoje. skaityti »

Apie Lietuvos skalūnų dujas – interaktyvus žiniatinklis

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) atnaujino pernai sukurtą interaktyvų žiniatinklį skalunudujos.lt. skaityti »

VGTU studentas tarptautiniame jėgos sporto turnyre – pirmas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto antro kurso studentas Paulius Pupinis spalio pradžioje dalyvavo „Savickas Classic“ tarptautiniame jėgos sporto šakų turnyre ir gavo du aukso medalius. skaityti »

Spalio 11-ąją minima Europos ir pasaulio organų donorystės diena

Kiekvieną spalio antrąjį šeštadienį, šiemet – tai spalio 11-oji – minima Europos ir pasaulio organų donorystės diena. skaityti »

Euro įvedimo proga dovana numizmatams – proginis medalis

2015 m. sausio 1-ąją įvyksiantis Lietuvos prisijungimas prie euro zonos žymės naują ir reikšmingą etapą šalies istorijoje. Šia proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje – UAB „Monetų namai“ – dovanos proginį medalį. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kurios technologijos artimiausius 3 metus keis pasaulį

Trimatį spausdinimą, daiktų internetą ir biotechnologijas verslo lyderiai jau apibūdina kaip proveržio technologijas, kurios artimiausiu metu iš esmės keis kasdienybę ir turės didelės įtakos verslo plėtrai. skaityti »

Kokius žaidimus žaidžia šiuolaikiniai lietuviai?

Tyrimų kompanijos „GfK“ ir ,,Samsung Electronics Baltics“ paskelbto gyvenimo būdo indekso LIVING duomenimis, beveik kas antras lietuvis technologijas naudoja savišvietai ir žaidimams kiekvieną dieną praleisdami iki 2 val. skaityti »

Galvosūkis „Portal 2“ intelektą lavina geriau nei specializuoti žaidimai

Būtent tokią išvadą padarė Floridos universiteto (JAV) specialistai, atlikę smegenų psichologinių galimybių tyrimą. skaityti »