Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Neatrasta ekonominė nauda: geologai ieško meteoritinių kraterių

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. skaityti »

LG prisijungė prie Atvirojo automobilių aljanso ir kurs išmaniųjų automobilių įrangą

„LG Electronics“ (LG) tapo Atvirojo automobilių aljanso (ang. Open Automotive Alliance) nare. skaityti »

Procesorių gamintojos „Intel“ sukurta kamera atpažins jūsų nuotaiką

Procesorių gamintoja „Intel“ kitais metais planuoja į planšetinių kompiuterių modelius montuoti erdvinį pasaulio vaizdą galinčias filmuoti „RealSense 3D“ kameras. skaityti »

LG pristato „LG G Watch“ su „Android Wear“ operacine sistema

„LG Electronics“ (LG) pristato „LG G Watch“ laikrodį, vieną iš pirmųjų įrenginių su „Google“ operacine sistema „Android Wear“, pritaikyta dėvimiems įrenginiams. skaityti »

Brazilijos futbolo stadionas iš saulės pagamina daugiau energijos nei 11 čempionato dalyvių

Vienuolika iš 32 pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančių valstybių sugeneruoja mažiau saulės energijos, nei Brazilijos nacionalinis stadionas. skaityti »

Žinutėmis perduodami kvapai – jau realybė!

Amerikos gamtos istorijos muziejus (angl. Museum of Natural History) Manhetene, bendradarbiaudamas su išradėjais profesoriumi David Edwards ir Rachel Field, pademonstravo savo naują kvapų-pranešimų platformą. skaityti »

Radijo bangomis valdomų laivelių komanda – tarp laimėtojų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) komanda Lietuvos motorlaivių federacijos taurės varžybose varžėsi dviejose laivų modelių klasėse. skaityti »

Eksperimentas patvirtino: žmonių teleportacija įmanoma

Žmonių persikėlimas erdvėje gali tapti realybe, kadangi jokie fizikos dėsniai iš esmės neprieštarauja didelių objektų, įskaitant žmones teleportacijai, teigia mokslininkai. skaityti »

NASA kosminiame „sode“ astronautai sėja pirmąsias daržoves

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. skaityti »

Jau greitai skrydžiai lėktuvu bus valdomi mintimis

Profesorius Florian Holzapfel su mokslininkų komanda vykdydami ES finansuojamą projektą „Brainflight“, tiria būdus, kaip smegenys galėtų kontroliuoti skrydį lėktuvu. skaityti »