Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Biografinė Steve‘o Jobso knyga bus perleista rugsėjo 10 dieną

Rašytojo Walterio Isaacsono parašyta itin didelio populiarumo sulaukusi biografinė knyga apie „Apple“ įkūrėją Steve‘ą Jobsą rugsėjo 10 dieną bus perleista su nauju – popieriniu – viršeliu. skaityti »

Išmaniųjų telefonų darbo laiką pailgins saulės baterijos

Prancūzijos kompanijos „SunPartner“ specialistai sukūrė naują būdą pailginti išmaniųjų telefonų darbo laiką – jie siūlo mobiliųjų įrenginių ekranuose montuoti plonas perregimas saulės baterijas. skaityti »

Greičiausias pasaulyje – kinų superkompiuteris

Paskelbtas 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąrašas. Remiantis juo, greičiausias pasaulyje yra „Tianhe-2“, sukurtas Kinijos nacionaliniame saugumo technologijų universitete. skaityti »

„Apple“ ketina išleisti „iPhone“ su dideliais ekranais?

Kompanija „Apple“ planuoja išleisti išmaniojo telefono „iPhone“ modelius su 4,7 ir 5,7 colių įstrižainės ekranais, skelbia „Reuters“, remiantis kompanijai artimų asmenų pateikta informacija. skaityti »

1752 m. įrodyta: žaibas yra elektros išlydis

1752 m. birželio 15 dieną Bendžaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis. skaityti »

Vokiečiai kuria ateities projektorių

Vokietijos kompanija „Osram“ Berlyne pademonstravo multimedijos projektoriui skirto modulio pavyzdį, kuriame vaizdui projektuoti nenaudojamos nei lempos, nei LED. skaityti »

Ploniausias pasaulio laikrodis – lanksti 0,8 mm juostelė

Ploniausias pasaulio laikrodis yra vos 0,8 mm storio ir yra pagamintas iš vientiso lankstaus korozijai atsparaus plieno. CST-01 yra plonesnis už banko kortelę, tačiau jame pakanka vietos ir elektroninio rašalo ekranui, ir baterijai. skaityti »

Bankas netyčia pervedė 222222222,22 eurus

Vieno Vokietijos banko tarnautojas, užsnūdęs darbo metu, netyčia pervedė daugiau nei 222 mln. eurų. skaityti »

Filmas „Jobs“ JAV kino teatrus pasieks rugpjūčio 16 dieną

Biografinis filmas apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją ir vadovą Steve‘ą Jobsą kino teatrus pasieks jau šios vasaros pabaigoje – rugpjūčio 16 dieną. skaityti »

„Adidas“ ir „Nike“ 3D spausdinimą pritaikė sportinių batelių gamyboje

Sportinių drabužių ir avalynės gamintojos „Adidas“ ir „Nike“ sportinių batelių gamyboje pradėjo taikyti 3D spausdinimo technologiją. skaityti »