Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė paieškos tinklą, skirtą retoms ligoms diagnozuoti

„FindZebra“ – taip vadinasi naujas paieškos tinklas, kurį mokslininkai sukūrė diagnozuoti ir tirti retas ligas. Jame – daugiau nei 30 tūkst. medicininės tematikos straipsnių iš dešimties stambiausių interneto resursų. skaityti »

Ateityje perregimas popierius pakeis stiklą

Japonijos kompanijų „Oji Holdings“ ir „Mitsubishi Chemical“ darbuotojai paskelbė sukūrę pirmuosius ploniausio perregimo popieriaus pavyzdžius. skaityti »

„Google Street View“ pasirodė nuotraukos iš aukščiausių pasaulio kalnų

„Google Street View“ pristatytų fotografijų kolekcija pasipildė unikaliomis nuotraukomis, sukurtomis keliuose aukščiausiuose pasaulio kalnuose. skaityti »

JAV vienijasi „Google Glass“ akinių priešininkai

JAV pradėjo formuotis akinių „Google Glass“ priešininkų judėjimas „Stop The Cyborgs“. skaityti »

1926 m. paleista skystu kuru varoma raketa

1926 m. kovo 16 d. profesorius Robertas Godardas Masačūsetso valstijoje (JAV) pirmą kartą sėkmingai paleido skystu kuru varomą raketą. skaityti »

Kovo 14-ąją minima pi diena

Kovo 14-ąją švenčiama pi diena – šalia parašę mėnesį ir dieną gauname konstantą 3.14. Ypač kviečiama švęsti 1 val. 59 min. dėl tolesnių skaičių po kablelio – 3,14159. skaityti »

Naujosios ausinės parenka muziką pagal vartotojo nuotaiką

Japonų kompanija „Neurowear“ neseniai pristatė ausines „Mico“, kuriose įmontuoti jutikliai, gebantys reaguoti į žmogaus smegenų aktyvumą ir nustatyti jo nuotaiką. skaityti »

Populiarėja vedybos per „Skype“

Naudojimasis pažinčių portalais ir antrosios pusės paieška juose – įprasta šių laikų praktika. Tačiau vestuvių rengimas realiuoju laiku – tendencija, populiarėjanti tik pastaraisiais metais. skaityti »

Vaizdo žaidimai daro pagyvenusius žmones laimingesnius

Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai atliko neįprastą tyrimą. Jie nusprendė išsiaiškinti, kaip pomėgis žaisti vaizdo žaidimus gali paveikti emocinę žmogaus būklę. skaityti »

1977 m. atrasti Urano žiedai

Urano žiedai buvo atrasta 1977 kovo 10 d. atradėjais įvardinti: Dž. Elioto, E. W. Dunhamo ir D. J. Minko. skaityti »