Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Iš parduotuvės „iTunes“ parsisiųsta 25-milijardinė daina

Vasario pradžioje „Apple“ pranešė, kad vartotojai iš parduotuvės „iTunes Store“ jau parsisiuntė per 25 mlrd. muzikinių kūrinių. skaityti »

Miniatiūrinis robotas nušveis išmaniojo telefono ekraną

Japonų kompanijos „Takara Tomy“ specialistai sukūrė robotą „Automee-S“, kuris nepriekaištingai nuvalo jutiklinį išmaniojo telefono ar planšetės ekraną. skaityti »

Išmanusis rašiklis padės gražiai ir taisyklingai rašyti

Išradėjai iš Vokietijos pristatė savo naujausią išradimą – rašiklį „Lernstift“. Jis skirtas žmonėms, kurie nepasitiki savimi, kai tekstą reikia rašyti ranka, o ne rinkti kompiuteriu, nes abejoja dėl savo rašysenos. skaityti »

Rio de Žaneire QR kodai kuriami tiesiog ant grindinio

Brazilijos mieste Rio de Žaneire QR kodai iš esmės kuriami bet kur, kur tik jie būtų labiau matomi, net ant grindinio. skaityti »

1935 m. pirmą kartą panaudotas melo detektorius

1935 m. vasaro 2 d. pirmą kartą panaudotas melo detektorius teisminiame tyrime, tai vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose. skaityti »

„Samsung“ pristatė Sočio 2014 m. olimpinių žaidynių rėmimo kampaniją

Pasaulinė olimpinių žaidynių partnerė „Samsung Electronics“ pristatė rėmimo kampanijos veiksmus 2014 m. Rusijos mieste Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms. skaityti »

Romos popiežius išleis taikomąją programą išmaniesiems telefonams

Kovodama už moralės išsaugojimą ir siekdama sustabdyti vienos lyties asmenų vedybas, bažnyčia stengiasi žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis. skaityti »

„Google“ kurs išmanųjį telefoną su aštuoniomis blykstėmis

Kompanija „Google“ į JAV patentų biurą (USPTO) padavė išmaniojo telefono su keliomis fotoblykstėmis paraišką. skaityti »

„Apple“ patentavo išmaniuosius batus

Kompanija „Apple“ gavo leidimą patentuoti išmaniuosius batus, kurie seka juos avinčio žmogaus žingsnius, savo būklę ir praneša, kada juos vertėtų keisti naujais. skaityti »

Sausio 27 d. buvo užpatentuota elektros lemputė

Šiandien, ko gero, nerasime namų, kuriuose nedega elektros lemputė, ir už tai turėtume dėkoti išradėjui T. Edisonui. 1880 m. sausio 27 d. Tomui Alvai Edisonui išduotas patentas Nr.223 898, kuriuo buvo užpatentuota elektros lemputė. skaityti »