Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Sankt Peterburge pastatytas interaktyvus paminklas Steve‘ui Jobsui

Sausio 9 dieną Sankt Peterburge atidengtas paminklas kompanijos „Apple“ įkūrėjui Steve‘ui Jobsui. Paminklas yra išmaniojo telefono „iPhone 4“ formos ir 188 сm aukščio. skaityti »

Iš futbolininko atimtas telefonas dėl „Twitter“ priklausomybės

Anglų futbolo klubas „Bolton“ iš žaidėjo Marvino Sordello atėmė telefoną. Vyriausiasis komandos treneris Dougie Freedmanas nutarė, kad pastaruoju metu Marvinui išsivystė „Twitter“ priklausomybė. skaityti »

Sukurtas socialinis tinklas katinų mylėtojams

Internete atsirado specializuotas socialinis tinklas katinų mylėtojams „Catmoji“. Resursą sukūrė programuotojų komanda iš Malaizijos. skaityti »

„USB2USB“ – greitas būdas keistis informacija

USB atmintinės nieko nestebina, jas nešiojamės kaip namų raktus ar telefoną. Tačiau pripažinkite, jog neretai turite tris ar net keturias USB laikmenas. Kaip sužinoti, kas yra kurioje be kompiuterio? skaityti »

Filmas „jOBS“ su Ashtonu Kutcheriu kino teatruose pasirodys balandį

Nepriklausomas filmas „jOBS“ apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją bei vadovą Stevą Jobsą JAV kino teatruose pasirodys jau balandžio mėnesį. Tokį pranešimą šią savaitę oficialiai išplatino filmo atstovai. skaityti »

1896 m. surengta pirmoji rentgeno spindulių demonstracija

1896 m. sausio 5 d. vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas surengė pirmąją rentgeno spindulių demonstraciją. skaityti »

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas. skaityti »

Po uragano „Sendi“ Niujorko pakrantėje iškilo 18 mėnuliško peizažo kopų

18 piramides primenančių didžiulių smėlio kopų – dar vienas praėjusį rudenį Šiaurės Ameriką nuniokojusio „Frankenštormu“ praminto uragano „Sendi“ reliktas, demonstruojantis praūžusios stichijos jėgą. Stichijos, kuri tiek smėlio sunešė tiesiog Niujorke. skaityti »

1801 m. atrastas pirmas žinomas asteroidas

1801 m. sausio 1 d. Džiuzepė Pjacis Palerme atrado pirmą žinomą asteroidą, pavadintą „Cerera 1“. skaityti »

Du viename – telefonas ir laisvų rankų įranga

Tikriausi kiekvienas vairuotojas žino, kad kalbėti telefonu ir manevruoti gatvėmis yra draudžiama ir už tai taikomos baudos. Tačiau, ką daryti jei skambutis išties svarbus? Atsakymas paprastas – naudotis laisvų rankų įranga. skaityti »