Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dizaineris Andy Kurovets sukūrė laikrodį „Graffiti“

Technologijų ir meno sintezė, būtent taip galima pavadinti vieno dizainerio sukurtą produktą. Laisvo, nevaržomo meno mėgėjams, anot dizainerio Andy Kurovets, „Graffiti“ laikrodis turėtų tikrai patikti. skaityti »

Gruodžio 29 d. Edisonas užpatentavo radiją

1891 m. gruodžio 29 d. Tomas Edisonas užpatentavo radiją. skaityti »

Gruodžio 23 d. „Cassini“ atsiuntė nuo smūgio su kosminiu kūnu 180º kampu galimai pasisukusios Dionės fotografiją

NASA zondas „Cassini“ gruodžio 23 d. Žemėn atsiuntė spalvotą fotografiją, kurioje užfiksuotas nuo smūgio su kosminiu kūnu 180º kampu galimai pasisukęs Saturno palydovas Dionė. skaityti »

Ar žmonės nepaliaus evoliucionavę supertolimose kosminėse kelionėse?

Filme „Wall–E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Portlando valstijos universiteto antropologas Kameronas Smitas (Cameron Smith) mano, kad evoliucija tęsis ir žvaigždėlaivyje – nepaisant didžiausių pagundų ją apriboti. skaityti »

Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaeigė geležinkelio linija

Kinijoje atidaryta ilgiausia pasaulyje greitaeigė geležinkelio linija. 2 298 kilometrų ilgio linija sujungs šalies sostinę Pekiną ir šalies pietuose esantį Gvandžou miestą. skaityti »

„E. Leclerc“ ir „Renault“ žengė dar vieną žingsnį visiems prieinamo elektrinio mobilumo link

„Renault“ ir „E. Leclerc“ įtvirtino savo pasiryžimą vykdyti tvarią plėtrą bei skatinti elektrinį mobilumą Prancūzijoje ir įkūrė „Z.E. Club des 50“ klubą. skaityti »

Nemokamos elektroninės knygos – apie svarbiausius NASA teleskopus

JAV kosmoso agentūra NASA išleido dvi nemokamas elektronines knygas apie „Hubble“ kosminį teleskopą ir jo kol kas į kosmosą nepaleistą įpėdinį. skaityti »

„Panasonic“ sukūrė akumuliatorių, skirtą šaltiesiems regionams

Šio mėnesio pabaigoje „Panasonic“ pradės priiminėti užsakymus naujiems ličio jonų akumuliatoriams, kurie gali dirbti iki 10 laipsnių šalčio temperatūroje. skaityti »

Sukurti pirmieji lipduko formos saulės elementai

Kredito korteles, mobiliuosius telefonus ir net paprastus langus vienas gudrus išradimas gali padaryti pasižyminčius jiems iki šiol nebūdingomis savybėmis. Mokslininkai sukūrė plonus, lanksčius saulės elementus, kuriuos galima kaip lipdukus klijuoti ant popieriaus, plastiko, stiklo ir dar daugelio kitokių medžiagų. skaityti »

Žaidimai, skirti mokyti chirurgus

Žaidimų naudojimas mokymo procese, ko gero jau nieko nestebina, tačiau yra sričių, kuriose sužaidybinimas kelia nuostabą. skaityti »