Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Bėgant metams mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, kad kadaise, prieš milijardus metų, dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui „Universetoday.com“ elektroniniame laiške pasakoja kvapą gniaužiančių vaizdų autorius. – Esu programinės įrangos inžinierius – tikrai ne planetologas. Tad daugelį prielaidų padariau paprasčiausiai subjektyviai lygindamas Marso paviršių su analogiškomis paviršiaus struktūromis Žemėje (pvz., jų aukščius, konkrečių objektų atstumą nuo vandens telkinių, fizines savybes, geografines koordinates ir pan.). Paskui, taikydamas Žydrojo gaublio spalvas, specialia grafine programa „nudažiau“ Marso plokštumas.“

Pavyzdžiui, žemiau esančioje nuotraukoje vaizduojamas vakarinis Marso pusrutulis, kuriame palei horizontą aiškiai matyti Olimpo ugnikalnis ir kiti Tarsidės srities vulkanai, taip pat pusiaujo zonoje esantys Marinerio slėnio kanjonai, kuriuose tyvuliuoja vanduo. Toks Marsas būtų matomas iš maždaug 10 tūkst. km aukščio.

K. Džilas pripažįsta, kad debesų išsidėstymas nuotraukose yra „trauktas iš lubų“ ir ne tiek atitinka galimą tikrovę, kiek teikia vizualinį efektą. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas paviršiaus struktūras. Nuotraukų autorius aiškina, kad, pvz., Olimpo ugnikalnį ir gretimas viršukalnes palikęs plikus, be žalumos, nepaisant to, kad šios viršūnės stūkso pusiaujo zonoje, kuri turėtų būti palanki augalijai. K. Džilui pasirodė, kad veikiančių ugnikalnių apylinkėse žalumos neturėtų būti daug (nors Olimpas ir jo kaimynai jau seniai užgesę). Vidutinėse platumose žalių plotų daugiau – kaip ir Žemėje. Subtropinėse platumose – daugiau dykumingų ruožų. Aukštikalnėse ir arčiau ašigalių – daugiau tundrų, ledynų.

„Mano tikslas nebuvo sukurti kuo tikslesnį moksliškai nepretenzingą vaizdą – neabejoju, kad kai kurios mano prielaidos, kurias taikiau formuodamas šiuos „gaublius“, yra neteisingos, – neslepia autorius. – Bet aš tikiuosi, kad šie kadrai bent jau paskatins vaizduotę, tad kviečiu pasimėgauti vaizdais.“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Rusijoje įregistruota interneto partija

Rusijos teisingumo ministerija įregistravo naują partiją, kurios prioritetų sąraše – užtikrinti žodžio laisvę internete, įvesti elektroninį balsavimą rinkimų metu ir priversti valdininkus bendrauti su piliečiais per internetą. skaityti »

Tvirtinama kompiuterio pelė

Dizaineris Frank Guo siūlo neįprastą prie nešiojamo kompiuterio tvirtinamą pelę. Skeptikai sakys, jog šis įrenginys nereikalingas, nes kompiuteris ir taip turi jautrų valdiklį, taip pat kam reikalinga pelė, kuri prie kažko tvirtinama... skaityti »

Ateities perspektyva: medinė klaviatūra?

Kompanija „Lazerwood industries“ rinkai siūlo naujausias technologijas su medžio elementais. skaityti »

Žaidimas padės išmokti apsaugoti medicininius duomenis

Sveikatingumo žaidimai dažnai naudojami pacientų švietimui arba sveikos gyvensenos skatinimui. Šiuo metu tokiais žaidimais pradėjo naudotis gydytojai bei medicinos įstaigų darbuotojai. skaityti »

Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas. skaityti »

„Google“ inžinieriai sukūrė skenavimo aparatą visai knygai

Jau aštuonerius metus „Google“ vykdo projektą, kurio metu interneto gigantė planuoja skaitmenine paversti 130 unikalių knygų biblioteką. skaityti »

Įžvelgtas „Google“ gebėjimas rašyti eiles

Entuziastai iš Suomijos Raisa Omaheimo ir Samsp Nuitimo sukūrė įdomią internetinę programą „Google Poetics“. Ji kolekcionuoja eiles, parašytas paieškos sistemos „Google“. skaityti »

„Praeities knyga“ – technologinis sprendimas, aplenkęs ateitį

Stefano Cutelo pasiūlė pasauliui prisiminimų knygą, kurią galima vartyti su bet kuriuo mobiliuoju įrenginiu arba atsisiųsti tikrą „PastBook“ albumą. skaityti »

Mokslininkai teigia, kad kadaise Žemėje nebuvo žemynų

Kadaise Žemė buvo vienas nesibaigiantis sausut sausutėlis rutulio formos kontinentas. Kaip Merkurijus, Mėnulis ar Marsas šiandien. Tačiau netruko ateiti ir žemynų era. skaityti »

Japonų fotostudija klientus „išspausdins“ 3D spausdintuvu

Japonijoje bus atidaryta fotostudija „Omote 3D“, kuri vietoj tradicinių fotografijų gamins trimačius savo klientų modelius. skaityti »